VIETA PO SAULE: tarp Gėrio ir Blogio (BAIGTA)

XI SKYRIUS "TARYBA"

XI skyrius 

Taryba

Jo nuotaikos nesugadino net ankstyvo ryto konfliktas. Sau ramiai ruošėsi tarybos susirinkimui. Merlinas pasitaręs su Evanu ir Bleiku nusprendė, jog viskas vyks po pietų, kad visi kiti spėtų susirinkti, nes dažniausiai ryte jie būna apsikrovę darbais. Visi žinojo kas tai ir, kas ten veikiama apart trijų brolių, kurie į tai bus įpainioti pirmą kartą. Adamui buvo nė motais, nes yra ir didesnių problemų, nei kažkokia taryba.

Į dvarą atskubėjo Merlinas. Broliai bus lydimi mago iki susitikimo vietos.

- Pasiruošę eiti? - paklausė Merlinas. Bleikas linktelėjo jam.

Visi kartu nulipo laiptais žemyn ir pasuko link dvaro senosios laboratorijos.

- Ką mes veikiam laboratorijoje? - nusistebėjo Evanas.

Adamas suvokė, kad Merlinas ne tik galingas, bet ir gudrus. Už šių sienų yra slaptas kambarys vedantis į susitikimų salę. Taip ir nutiko. Merlinas ilgokai ieškojo reikiamos plytos, o kai ją rado sumurmėjo keletą Adamui nesuprantamų žodžių ir pastūmė plytą į šoną.

Įėję broliai rado tuščią salę. Per vidury didelis, ovalus, medinis stalas. Aplink jį daug juodų, minkštų, supamų krėslų. Sienos padarytos iš tamsiai žalių plytų. Lubos stiklinės už jų žvaigždės. Tarsi viskas vyktų naktį. Kiekviename kampe po didelę žvakidę. Jos staiga užsidegė vos tik Merlinui spragtelėjus pirštais.

- Didis magas, - pagalvojo Adamas.

- Vietas išsirinkite kurias norite. Krėslai laisvi, tad jums pirmenybė rinktis, kur sėsti, - malonei prasitarė Merlinas.

Broliai atsisėdo visi kartu į vieną pusę. Adamas iš priekio į vidurinę kėdę, taip, kad matytų, kas ateina ir išeina pro salės duris. Evanas iš dešinės pusės šalia jo, o Bleikas iš kairės pusės. Merlinas atsisėdo per kelias kėdes nuo Bleiko.

Nerukus pradėjo rinktis likę tarybos nariai.

Į salę įėjo Adamui dar nematytas asmuo. Ilga, balta barzda, kaip ir senuko Merlino, šviesiai žalias apsiaustas, rimti veido bruožai. Šis atsisėdo iš dešinės stalo pusės. Prie jo priėjo Merlinas. Kažką šnekučiavosi, bet nei vienas iš brolių negirdėjo ką. Pokalbis buvo labai tylus, beveik šnabždėjimasis. Senolis atsisuko į Adamą ir linktelėjo jam. Šis pasijuto nejaukiai, bet lygiai tai pat atsakomai linktelėjo.

Duris atidarė ir pro jas įėjo kažkokia dar nematyta mergina. Labai graži ir jauna. Pasižiūrėjus tiesiai į Adamą atsisėdo per dvi kėdes nuo Evano. Šis, net užraudo. Mergina buvo apsirengusi plačiom, pūstom kelnėm, kaip ir jos švarkas pūstom rankovėm. Atrodė labai viliojančiai, bet Adamas nesusigundė. Jis žinojo, kurios jam reikia. Akys gilios ir žalios. Jos tarsi sakytų kažką. Plaukai ilgi ir juodi.

Galiausiai Adamas atsitokėjo, nes į salę atlėkė Džošas. Pamatęs Adamą nusišypsojo. Jis pakilo iš savo vietos ir pasitiko jį. Bleikas pamatęs Džošą baisiai suirzo. Evanas tai matė.

- Kaip tu laikais? Nors buvai pas mane namuose kurį laiką, bet beveik nesišnekėjom. Ieškojau tavęs, bet Evanas paprašė, kad taves netrukdyčiau. Turi gerą brolį.

- Evanas išties geras brolis. Jis man daug padėjo. Dėlto, kad nepasakiau apie tai, kad turiu tėvus, kad esu prie naujojo klano, tai atsiprašau. Nenorėjau pastatyti jūsų į pavojų. Aš jiems niekada nesakiau, bet tau pirmam tai pasakysiu. Mane seniai medžioja. Nekartą bandžiau pagauti juos, bet jie moka išsisukti.