VIETA PO SAULE: tarp Gėrio ir Blogio (BAIGTA)

XV SKYRIUS "SILTRIMAS TAMSOJE, O MES GRANDINĖSE"

XV skyrius 

Siltrimas tamsoje, o mes grandinėse

Praėjo jau mėnesis, o iš Merlino jokių žinių. Prižadėjo grįžti po dviejų dienų, bet jo nėra.

Bleikas ir Adamas vėl tapo stiprūs, o Eimis dingęs pusnynuose.

Lauke visur balta ir labai šalta. Aplink didelės pusnys, įvairiai pasiskirstęs ledas, o su juo ir sniegas. Tai tikrai nepalengvina visiems gyvenimo. Apart Adamui ir Džošui su Arnu. Jiems nei šalta, nei karšta. Išskyrus saulę.

Adamas pasisakė, jog iškeliaus, kai tik sulauks Merlino, o Džošas jo vieno nesiruošė išleisti. Jis nusprendė neklausinėti Šyros ir bandyti ją susigrąžinti. Tad jis ją susieškojo.

- Sakei, kad nori mane matyti, kai Džošas ras mane. Žinau viską. Buvau tada, kai su juo kalbėjai. Šios temos nepalietėm visą mėnesį. Nenoriu jos liesti.

Ji atsisuko.

- Adamai, noriu paaiškinti.

- Nereikia. Nereikia tų visų diskusijų. Aš suprantu, kad ir taip čia kažkas negerai. Man nereikia, kad tu aiškintum man. Viskas gerai. Melas už melą. Atsiskaitėm? - šypsojosi jis.

- Atsiskaitėm, - nusiminus tarė ji. Šyra jam tiek norėjo pasakyti, bet į kalbas jis nesileido. Tačiau ji visvien suras laiko tai pasakyti, nes jaučia, kad jis ja visvien nepasitiki.

- Neliūdėk. Išvykstu tik dviem savaitėm, - paėmęs už jos rankos tarė jis.

- Kad ir ką sakytum, kad ir, kaip nenori apie tai kalbėti, bet... aš myliu tave.

- Šyra, man viskas bus gerai, - nukreipė pokalbį kita linkme Adamas. Jis jautė, kaip žodžiai varžė jį, kaip pasidarė sunku kvėpuoti. Atrodė, kad kvėpavimas vis lėtėja ir lėtėja. - O Eimis mūsų kartu nepamatys? Kad tau ko nepadarytų, nes kitaip...

- Nieko neatsitiks. Jo nėra. Dingęs visą mėnesį. Būk atsargus, kai keliausi, nes jei kas nors tau nutiks aš... - nuoširdžiai kalbėjo ji.

- Man nieko nenutiks, būsiu ne vienas, - nusišypsojęs tarė Adamas.

Jis atsiduso. Adamas nesikalbėjo su Šyra apie tai, ką jis jai jaučia. Jis vis dar nežino dėl Eimio aferizmo. Jį supa krūva problemų, klaidos, o atsakymų nei vieno. Jis neliečia jos ir nebučiuoja, net neapkabina. Jis to negali padaryti. Jis turi ją saugoti nuo savęs. Ir jam tai labai sunku. To iki šiol ji nežino. Kuo ilgiau nežinos, tuo Adamas stipriau laikysis.

- Tik kelias dienas pabuvome kartu ir vėl reikia skirtis. Nenoriu.

- Nenoriu ir aš, bus sunku, - tęsė Adamas. - Nesmerk manęs, darau ką privalau.

- Nesmerkiu. Juk pats taip nusprendei, o taves net perkalbėti neįmanoma. Tu tik prieš kelias dienas visiškai pasveikai, o šiandien vėl skubi viską daryti. Tad spėriai apsisuk, kad kuo greičiau vėl susitiktume.

- Lauk manes po dviejų savaičių, aš grįšiu, prisiekiu tau.

- O kaip Momas?

- Jis keliaus kartu, kaip ir Džošas.

- Džošas keliaus kartu?

- Taip. Pasisiūlė teleportuoti mane pro Cetus kalnus. O dėl Džošo gebėjimo sutaupysim keturias dienas.

- O jei jus užpuls Salmarine? Beje Džošas buvo Siltrime.

- Taip žinau. Aš jo prašiau, kad ten nukeliautų. Patikrino ar saugus miestas. Nes jei pultų, tai pirmiausiai Siltrimą, o tada ir Sedriko miestą.