VIETA PO SAULE: tarp Gėrio ir Blogio (BAIGTA)

XII SKYRIUS "NESUTRAMDOMAS MĖNULIS"

XII skyrius 

Nesutramdomas mėnulis

Susirinkimas vykęs visą dieną baigėsi. Vakaras. Ir vėl atšąlo. Išėjęs iš dvaro Evanas ieškojo brolių, bet nei vieno, nei kito nerado.

- Bleiko būdas dingti, niekam nesakius jau būdingas ir Adamui, - pagalvojo jis. - Ankščiau mus siejo broliškas ryšys, bet dabar to nebėra. Brolių vienybė iširo. Gal dėl merginos, gal dėl turtų ar galiausiai dėl garbės, niekas to nežino. Niekas to ir pasakyti negali. Tačiau kaip šitaip gali elgtis broliai, kurie kartu gimė, kartu užaugo, vienas kraujas ir skirtingas gyvenimas, bet tuo pačiu ir vienas. Kodėl Bleikas siunta ant Adamo šitaip, o kodėl Adamas ant Bleiko? - sumišęs garsiai galvojo Evanas.

- Evanai! - riktelėjo balsas. - Prieš valandą kalbėjausi su Adamu, bet ką tik buvau susitikęs Tiborą. Jis neseniai gavo laišką iš Sautono tarybos. Pasakė gan blogų žinių. Ir tau teks tai perduoti broliui.

- Kas per blogos žinios, Merlinai?

- Na matai, mes manėme, kad tokio dalykų, kaip turnyras nebus dėl sosto. Juk tai kvaila. nes ir taip žinome kam turi atitekti sostas, bet pasirodo, kad atvirkščiai. Be Adamo yra dar trys pretendentai. Sautono taryba nusprendė, kad turi dalyvauti ir kiti norintys tapti valdytojais. Nors Adamo galimybės didelės patekti į karališkąjį sostą, tačiau jo priešininkai tai pat stiprūs. Kažkodėl nujaučiu, kad Sautonas to nenori.

- Kas dalyvaus? - dvejodamas paklausė Evanas.

- Kolkas nežinau, Tiboras nenorėjo man pasakyt, bet pasistengsiu sužinot.

- O užduotys?

- Kolkas niekas nieko nežino taip pat. Bet jos bus labai sunkios, tai gyvybės ir mirties klausimas, - tarė Merlinas.

- Merlinai, jei mano logika suprato jis kariaus dėl savo gyvybės? - paklausė pyktelėjęs Evanas.

- Deja taip. Man tai pačiam nepatinka, bet yra kaip yra, ne mano galioje spręsti, kas pateks į sostą.

- Ir aš turėsiu jam tai pasakyt? Kad jis bandydamas tapti karaliumi gali mirti arba kitaip tariant save gyvą palaidoti? - piktai perklausė.

- Taip, bet ne tai baisiausia. Vienas iš varžovų yra Bleikas, - pratęsė magas.

- Ne. Šito negali būti. Nieku gyvu. Jis kvailys. Nori tapti valdytoju. Bet juk tai neįmanoma.

- Pasikartosiu, tai ne mano valdžioje nuspręsti, kas dalyvaus, o kas ne. Norėjo ir tave įtraukti į varžybas. Bet aš kategoriškai atsakiau, jog pažinodamas tave, tu atsisakysi varžytis su broliais.

- Taip. Tu teisus, būčiau nesutikęs...

Užbaigę šį triukšmingą pokalbį abu išsiskyrė, nes jų pokalbis būtų nesibaigęs iki kito ryto.

Rivstonas, Vienintelis miškas tą naktį nemiegojęs liko, nes jame visa gerkle triukšmavo Adamas. Jam nusispjauti ant viso pasaulio ir jam neberūpi ką sau pasidarys...

- Tai ko nerimsti? - staiga pasigirdo balsas iš už brolio nugaros. Atsisukęs jis pamatė tą, ką mažiausiai matyti norėjo.

- Ko tau reikia?

- Brangioji Šyra tavimi nusivylė už baisiai netaktišką elgesį.

- Ji nenusivylė. Žinau tai, jaučiu tai, bet ką tu išviso supranti? Turbūt jau senai supratai, kad ji tavęs nebemyli, o gal niekada ir nemylėjo, nes žinojo, kad atsiras tas, kuris ją mylės. Ir iš viso varyk iš čia. Mažiausiai su kuo noriu kalbėtis, tai su tavimi...