VIETA PO SAULE: tarp Gėrio ir Blogio (BAIGTA)

XXV SKYRIUS "ADAMO GIMTADIENIS"

XXV skyrius

Adamo gimtadienis

Tamsos kariaunos laimėjo. Jis bus amžiams įrašytas į istoriją. Nebeliko nieko, kas jiems brangu. Džošas, Adamas ir Aivaras stovėjo priblokšti, nežinodami, kaip sureaguoti į vaizdą atsivėrusį prieš jų visų akis. Palikdami ir taip jau niokojamą miestą, Aivaras ir Džošas numatė, kad taip bus, bet tiek, kiek jie mato dabar, nesitikėjo. Ursa minor iš naujo nugriautas miestas. Prarastų sielų miesto nebebuvo. Teliko griuvėsiai.

Lipę nuo gynybinės sienos griuvėsių perlipo ir negyvą priešo kūną. Toliau buvo dar baisiau. Matėsi jų, Šviesos karių kūnai. Daugiausiai po žemę voliojosi raganių, bei vampyrų kūnai. Galiausiai prasidėjo ir žmonių nusidrėkusios eilės kūnai. Keli šimtai vampyrų prieš akis. Be jų čia gulėjo tūkstančiai negyvėlių. Visiems nuleistas kraujas, suvaryta kulka širdin arba nuplėštos galvos ir suvaryti kardai širdin. Perlipę kūnus pagaliau nusigavo iki miesto centro. Nieko nebuvo Plytėjo vien griuvėsiai ir plačios laukymės. Kūnai ir įvairūs ginklai. Džošas paskubom nulėkė dar apie dvidešimt penkis metrus. Jis labiausiai to bijojo tikėtis. Blekvelų statula nugriauta, kaip ir iš visų, likę tik griuvėsiai. O juk ji buvo saugoma, kaip kultūrinis paveldas, nes Blekvelai yra visiems svarbus objektas, jei tsip galima pavadinti. Jis pasilenkė juos apžiūrėti. Juose įžiūrėjo aštrų daiktą panašų į dantį. Pakėlęs jį pačiupinėjo ir jau žinojo kieno tai darbas. Juodoji iltis.

- Po velniais tuos tamsiuosius! Mane jau nuo jų pykina! - nusikeikęs užrėkė Džošas. Adamas įžiūrėjo, ko pyksta Džošas ir per atstumą. Savo rega dar nesiskundė. Tuo metu Džošas rėkė ant Tamsos šūkaudamas po visišką laukymę, Adamas lėtai apėjo kitus miesto griuvėsius. Neįtikėtina kiek čia daug įvyko, o jo net nebuvo. Namai sugriauti arba sudeginti iki pamatų. Medžiai, augalai nukirsti iki šaknų. Tik visa laimė, kad šie atauks kažkada. Tam reiks laiko. Medžiai neužauga per dieną ar dvi, jiems reikia metų, amžių, kai kuriems net šimtmečių. Reikės daug laiko. Gynybiniai vartai išgriauti, o sienos išverstos. Barentsas išlikęs, bet šiek tiek apgriuvęs.

Aivaras greit atsitraukė į miškus. Adamas apsidžiaugė, kad bent jau nesunaikintas saulės skydas, kurį vos ne vos atkūrė Merlinas.

- Matyt iki jo neprisikasė nuverst. Adamas įžengė vidun pro apgriuvusias ligoninės duris. Viduje apdaužytos sienos. Išgriauti kabinetai. Sunaikinti gydymo įrankiai, išvartyti baldai, niuniokoti koridoriai. Sunaikinti seno amžiaus vertingi paveikslai. Adamas neskubėjo pereiti viso Barentso, tik jo dalį. Išėjęs laukan nušlubavo iki Šyros namų. Jam diegė ir skaudėjo šonus ir žaizdas. Jos pradėjo gyti, tačiau visiškai netinkamai. Jo drabužiai suplyšę. Seniai kada benešiojo švarius ir nesuplyšusius. O dabar jie visi iškraujuoti ir nešvarūs.

Slankiodamas po įvairius griuvėsius jis neatskyrė, kur Šyros namai. Jis siaubingai nerimavo, kad tik jei kas nenutikę būtų, tačiau širdies gilumoje jis jautė, jog jai viskas gerai net jeigu jiedu ir išsiskyrė. Adamas negali leisti jai nuo jo pasitraukti. Jis pats nesugeba to padaryti. Jis ruošiasi tai padaryti. Nesvarbu, kad neseniai išsiskyrė. Tegul pamiršta nebuvimą šalia.

Džošas vaikščiojo aplink sudaužytą statulą. Jautėsi siaubingiau už Adamą. Jis prisiminė Arną, tą naujoką apie kurį jokių žinių. Jo net nematė per karą. O gal jis buvo, tik Džošas nepamatė jo.

- Kaip toks gražus miestas gali būti taip sunaikintas, - nepatikėdamas ir lyg klausdamas už Džošo nugaros stovėjo asmuo. Jis atsisuko. Prieš jį stovėjo Arija. Iš jos lūpos tekėjo kraujas, ši buvo praskelta. Drabužiai taip pat sutepti krauju, kai kur įplyšę. Kojoje žaižaravo apie dešimties centimetrų gili žaizda. Jos dailų veidą papuošė šeši ilgi įbrėžimai. Trys ant kairio ir trys ant dešinio skruosto. Džošas suprato, kad tai Juodosios ilties nagai. Rankoje laikė krauju suteptus kardo ašmenis. Tačiau su ja kažkas buvo negerai. Ji žengė vieną žingsnį priekin, tačiau greit persimainė veidas, ji išbalo ir žengus ženktą žingsnį priekin grąžino jį atgal. Ji susiėmė už šono ir pasisuko dešinėn pusėn. Džošas pamatė jos nugaroje įstrigusį peilį. Ji lėtai suklupo ir griuvo žemėn visu svoriu. Už jos stovėjo vampyras nei miręs nei gyvas. Džošas šoko nepaaiškinamu greičiu ir griebęs jį perkando jam gerklę išsiurbdamas visą kraują. Įsiutęs ir visa burna kraujuotas jis atsisuko ir stipriai alsuodamas puolė prie Arijos. Jis suklupo gyvenime vėl ir tai pajuto savo širdyje. Pajuto, kad per skruostus bėga maži ašarų lašeliai. Pajuto skausmą giliai širdies platybėse. Iš kažkur, kiek tik galėjo visu greičiu atbėgo Adamas ir parklupo šalia Džošo. Padėjo ant jo peties savo ranką. Džošas savo ranką padėjo ant Arijos silpnai bealsuojančios krūtinės. Jis ėmė panikuoti, cypti, inkšti. Jis buvo šoke.