VIETA PO SAULE: tarp Gėrio ir Blogio (BAIGTA)

XVIII (I) SKYRIUS "LAIKAS, KRAUJAS, GALIMYBĖ"

AUTORĖS ŽODIS: ŠITAS SKYRIUS LABAI ILGAS, NET 26 PSL, TODĖL PADALINAU JĮ Į DVI DALIS. 

XVIII skyrius

Laikas, Kraujas, Galimybė

Viskas bus kitaip. Kai Momo nebeliko viskas aplinkui pasikeitė. Toks vaizdas, kad išnyko imperijos labai svarbi detalė. Bet Momas ir buvo svarbi detalė šiam pasauliui. Jis buvo vienintelis Vilkolakis likęs sveiku protu. Ir nors jis niekada nesiskųsdavo savo baimėmis, puikiai žinodavau, kad jį kažkas slegia, kad jo suvokimas apie pasaulį kur kas platesnis ir gilesnis už viską, už bet kokį ežerą. Dabar, kai Momas tiesiog išnyko akyse nežinau ar galiu pasitikėti naujuoju Momu, kurio vardas Aivaras. Ar jam skauda, kai transformuojasi? Ar jam baisu, kai gauna klausimą į kurį žino atsakymą. Kokio stiprumo kančia jį slegia. Ar Momo baimės išliko? Kaip įkvėpti, kai nėra ką? Atrodo, kad deguonis tampa sūriu jūros vandeniu, o aplinka, kaip vientisa dykuma. Ar aš galėsiu pasitikėti juo lygiai taip pat, kaip Momu? Ar mes vis dar draugai prieš kuriuos pasaulis neatsilaiko? Ar mes vis dar esam, kaip vienas asmuo? Negi draugystė nutrūks? Ką reiškia pranašystė ant mano rankos, kurią Aivaras paliko ant mano odos. Ar tai reiškia mano likimą, o gal kažkokios Tamsų Tamsos sunaikinimą? Džošas lygiai toks pat pasimetęs, kaip ir aš. Tačiau man ramybės neduoda ta pavardė. Blekvelai. Džošas ją išgirdęs net krūptelėjo. Ką tai reiškia? Ką jis slepia? Ir ką planuoja man nesakydamas? Staiga jo gyvybė man tapo labai brangi ir svarbi. Gal dėlto, kad pats tokios neturiu. Kad neturiu pasirinkimo nuo bet ko mirti? Kaip tai pasakyti jam? Po dviejų dienų vyks karnavalas, o per jį dar vienas pokštas. Prakeiksmo tęsinys. Nepasotinamasis mėnulis. Jeigu išties nėra žiedo galinčio sunaikinti Nepasotinamąjį mėnulį, o tik burtas pas išdaviką, tada reikia rasti išdaviką ir jį sunaikinti. Atimti burtą ir jį pagaminti, kad ginklas virstų į materialų daiktą su kuriuo būtų galima sulaužyti mėnulio prakeiksmą. Tai taip sudėtinga... Nekalbu jau apie jausmus. Ką man daryti su Šyra. Ji mano, kad viską užmiršau ir, kad viskas gerai. Bet taip nėra. Man nėra gerai. Kaskart ją pamatęs pajaučiu, kaip per kūną pereina drebulys. Lyg bijočiau jos. Tarsi ji nebe ta, kurią pažinau tą dieną. Tas pakabukas ant jos kaklo... Jis man matytas, tačiau kartu atrodo, kad nesu tokio matęs. Nesu tikras tuom, ką mačiau. Bet noriu to. Trokštu to. Susirūpinęs esu dėlto. Ar išdrįsiu jai pasakyti, kad niekada negalėsiu jai suteikti to, ką sugebėtų kitas. Juk aš banditas. Aš žudikas. Žudiko oda, kuri yra ant mano kaulų. Ko gero ir jie suteršti.

Aivaras pasirodė gražus ir laimingas. Tai ne Momas. Jis būdavo tik labai kalbus. Pasaulis apsisuko šimto penkiasdešimt laipsnių kampu. Viskas pasviro. Viskas griūva. Vis dar turiu į ką atsiremti. Džošas ir Momas... Tai yra Aivaras, nors dar tiksliai nežinau ar dar yra išlikę nors menka dalelė to Momo kurį pažinojau per savo sudėtingą gyvenimą. Yra Evanas ir Merlinas. Dar yra Arnas. Bleikas, tai ne tas žmogus, kuriuo pasitikiu. Veikiau priešingai. Ir galiausiai lieka Šyra... Jos pasitikėjimas man svarbiausias, tačiau kol savo jausmų jai nepaaiškinsiu bus sudėtinga gyventi, lyg to kvailio Eimio niekada nebūtų buvę. Aš taip negaliu.

Ir taip paskutiniai žodžiai. Ką reiškia Alfa? Ir tai, kad sunaikins mane, jei neprisidėsiu prie Tamsos karių. Ką reiškia Aivaro žodis Taškas. Taškai?

Tragedija nėra bausmė, o tik iššūkis...

Kodėl gyvenime taip būna, kad skausmas netelpa širdy.

Ir viskas, viskas, kas svajota žūna,

laimingi lieka tik kiti.

Lauke menkai snigo. Žemė smarkiai padengta storu ledo sluoksniu. Temperatūra kritus iki minus dvidešimt septynių laispsnių celsijaus. Ursa minor užima papėdę todėl čia sakykim, kad dar šilta. Tokiose vietose, kaip Cetus kalnai ar Šaltosios lygumos. Jose apie minus penkiasdešimt laipsnių šalčio. Todėl tokiu sezono metu neužtiksi nei vienos klaidžiojančios būtybės, o juo labiau žmogiškos gyvasties. Laimingi tie, kurių širdys negyvos arba pusiau suragėjusios į ledą. Jie pripratę prie odą badančio klimato. Jų kūnas ir organizmas įpratę amžinai šalti šalčio karalystėje, o ką daryti žmonėms, kai nepadeda rūbai ar šilta ugnis? Ursą magnetinis laukas šiek tiek apsaugo nuo to, nors temperatūra nuo to beveik nekinta.