VIETA PO SAULE: tarp Gėrio ir Blogio (BAIGTA)

XXXV SKYRIUS "PAŽEIDŽIAMOJO TYLA"

XXXV Skyrius

Pažeidžiamojo tyla

- Neįmanoma tramdytis dėl to, kas mane daro silpnesniu. Neįmanoma įveikti to, kas už mane stipresnis, ištvermingesnis, galingesnis, savikritiškesnis. Tai pasaulis, kurį pats kurdamas naikinu. Kur jo pradžia, o kur pabaiga? Laiko kilpoje išvydau tiek, kiek per savo du šimtus metų nežinojau. Pamačiau tai, ko mano globėjai niekada nesakė, net neužsiminė. Bet dabar net jei ir būtų gyvi, visvien nerėkčiau ir neliečiau ašarų stovint prieš juos. Būtų apmaudu tai daryti žinant, kad jie nėra mano tėvai, o tik tie, kurie šimtą devyniasdešimt metų man melavo.

Priešpaskutinis burtas galintis panaikinti priešpaskutinį mėnulio prakeiksmą. O ką daryti su likusiais dviem? Pažymėtasis mėnulis buvo sumindžiotas manęs, kai tiesiog pats atėmiau viską iš jo vien tik pamėginęs. O ką daryti su Nesutramdomu ir Išduotuoju. Jiems nebuvo laiko rasti burto. Nesuspėjau tai padaryti. Nors... Nesutramdomą mėnulį užmušiau tuomet, kai perdūriau žaizdą, bet visvien lieka Išduotasis, o šis burtas nužudžius Arną skirtas sunaikinti Lemtingąjį mėnulį.

Kaskart vis sunkiau.

Taip sunku suvokti, kas nutiko. Šyra Vampyrinių Šoklių medžiotoja, o tas Paladinų vadas yra jos tėvas. Kaip dabar reikės gyventi? Mane pribaigti nori gal pusę imperijos, o su manim kris ir visi kiti šokliai.

Mirties raitelis Notas buvo teisus sakydamas, kad artimiausi žmonės, draugai. Vadinasi Notas jau turi tris žiedus dvasiniame pasaulyje. Liko dar trys.

Įdomu, kaip dabar jaučiasi Džošas. Nuo tariamos Tėjos mirties jis daugiau nieko man nebesakė. O dar jo bate ta Svaidoma žvaigždė. Kaip iš viso ji ten papuolė, kas ją ten įdėjo. Džiaugiuosi, kad jam viskas gerai, bent jau gyvas. Kaip jis jaučiasi viduje, negaliu įsivaizduoti. Tik jis pats. O, kad galėčiau pasakyti. Gal tada nukristų nuo širdies tas didelis akmuo. Katijielis liepia apsispręsti, nes nuo to tik vis sunkiau. Dabar žinau, kas kalbėjo mano galvoje ir pajėgiu atskirti jei tai, ne Katijielis. Balsas jo, bet yra dar du balsai. Vienas kalba itin retai, o kitas tarsi užkeiktas nesustodamas kalba ir kalba tą patį. Jis tarsi liepia apsispręsti. Dėtis prie Tamsos ir būti jos tarnu arba žūti kovojant su Tamsa. Kažkaip nematau sprendimų tik du anaiptol nieko gero neduodančius variantus.

Paskutinius dalykus susijusius su Šyra galiu prisiminti tik kelis. Dažnai nuo jo traukdavausi, kad tik nesužeiščiau, kad jos neįskaudinčiau, bet visvien būdavo atbulai. Prisimenu pirmą kartą, kai ją susapnavau. Visą dieną pragalvojau ir beveik naktį neužmigau vis prisimindamas jos dailias akis. Tada ištisas naktis visi sapnai buvo susipynę su ja. Momas tai žinodavo. Dešimt metų prieš akis plaukiančių, kaip per Mornolo upę. Dar prisiminimas vienas, kai tada Adriane ją apsikabinau, bet tai buvau ne aš. Kažkas norėjo, kad tai daryčiau, kažką sunaikinčiau. Nors prisipažinsiu man patiko. Žinau, kad ir jai tai patiko. Pati pasakė man tiesiai į akis nesidrovėdama. Žinojau, kad tai negalima, bet nesuvokiama jėga liepė tai daryti. Nesakiau jai to, kad buvau verčiamas ir ko gero tai nuslėpsiu. Prisimenu ir skaudžių akimirkų. Kai pastūmiau ją ir vos nenukrito nuo Užmaršties skardžių. Kai jos mama lygiai ten pat buvo užmušta. Kai virtau kažkuom kitu ir bandžiau sunaikinti Nepasotinamą mėnulį. Kai sužinojau, kad ji priklauso Eimiui. Kvailas žodlaužys, kurį norisi gyvą palaidoti, kad pasikankintų. Tokios savybės, kaip sąžinė jis ko gero niekada taip ir neturėjo. Tada Soteros mirtis, bet vėliau paaiškėjo, kad ji gyva ir nori padėti. Mane vėl užpuolė ir sutikau Aroną, bet pasirodo Sotera melavo dėl vardo. Ji vardu buvo Tala, bet tai buvo dar vienas melas, nes ji buvo tik Tamsos šešėlis. Tėjos šešėlis. Taip tai sudėtinga. Pats kartais ne viską suprantu. Gaila. Norėčiau, kad būtų kitaip. Buvo sunku matyti tėvų mirtį ir sužinoti, kad esu ne jų vaikas, nors kažkada tai įtariau, nes jie manęs labai dažnai vengdavo, bet nemaniau, kad tai tiesa. Gyvenau, mokiausi iš to ir dabar esu kas esu. Patyres tokius praradimus aš galėjau prarasti gyvenimo prasmę, netekti tikslo.