Vieną gražią dieną, per kūno kultūros pamoka... ar tiksliau per pertrauką skirta persirengimui, tame kambaryje kur turėjo būti daugybe berniukų, tebuvo tik keturi – Aleksas, Gilbertas, Nikolajus ir Džekas. Tai buvo viena iš tų dienų, kai klasėje nebuvo daugiau negu pusės vaikų, tačiau mokytojai vis vien nesiteikdavo paleisti jų namo. Jie nebuvo visiškai vieninteliai berniukai atėję į pamokas, buvo dar du, kurie žaidė stalo tenisą koridoriuje, tačiau tik tiek, o visa kitą skaičių užėmė mergaitės, kurios jokiu būdu nekištels nosies į vaikinų persirengimo kambarį.
Tądien Gilbertas buvo suirzęs, prieš keletą dienų jis susimušė su vyresniu vaikinu ir... sulaužė jam ranką. Jis galėjo prisiekti, kad tas suskis, pats tą padaręs, bet deja... Buvo apkaltintas jaunesnysis, nors ir kaip tai žeidė vyresniojo išdidumą. Galbūt tuo viskas ir būtų baigęsis, bet buvo liepta sumokėti už gydymą, nes be lūžusius rankos atsirado dar keletas komplikacijų... O jeigu ne bus parašytas pareiškimas, kas nėra gerai... Negelbėjo ir tai, kad tamsiaplaukio šeima neturėjo nė cento, kadangi jis nebuvo vienintelis šeimoje, be jo dar buvo tris jaunesnes sesutes ir du šiek tiek vyresnius brolius. Gyveno jie visi tik su motina, kurią jau buvo ėmusios apleisti jėgos. Tad galima įsivaizduoti, kaip prastai šeima priėmė žinią.
Tad jis skausmus savaip reiškė savo draugams.
- Fuck, neįsivaizduoju iš kur gausiu tiek pinigų, - nepatenkintas sumurmėjo.
- Jeigu būtų vasarą atsirastų tau darb- - pradėjo Nikolajus.
- Eik tu veln... Man pinigų reikia dabar, tad nesvaik apie vasarą, - iškošė pro sukastus dantis.
- Eik pats velniop, - nepatenkintas pratarė. – Gali eiti boboms sniego kasti, kad jau nori, bet iš to tik kelis eurus gausi, ne daugiau.
Šitaip jie kalbėjo, ieškodami tinkamo varianto, bet nei vienas neatrodė pernelyg pelningas, kol galiausiai... Iki tol tylėjęs Džekas spraktelėjęs pirštais prakalbo:
- Žinot, boy on boy action, jaunų, gerai parsiduoda, - viptelėjo.
- Ką tu apie pyda-
- Aš rimtai sakau, galiu internete parduoti, pasidalinsim visi... arba jeigu jau šitaip, dovanosim tau, seniai tą mėšlą gerai superką, - jis kalbėjo visiškai rimtai, nors jo draugai ir manė, kad tai tik dar vienas jo pokštas. – Mes nepilnamečiai patys, tad jeigu pagaus... neturėtų bausti, juk patys savo nor-
- Tu ką, nejaugi manai kad mes pisimės dabar? – nepatenkintas išrietė antakį Gilbertas.
- Na ne mes, rasime ką galime pisti ir patvarkysim tą... Ko jūs į mane šitaip žiūrite?! Praktika bus! Nejaugi norit nelaikyti kai su mergom būsit? Išjuoks jus jos, patys žinot kokios tos kvėšos yra, - bandė prakišti šią idėją draugams.
Kurie išties susimąstė apie tai.
- Aš filmuosiu... turiu kamerą... nuosavą, - dvejodamas pratarė Nikas, išties pasisiūlė tai daryti, nes nenorėjo santykiauti su vaikinais, o ir buvo nedrąsų tai daryti, kadangi... net nenorėjo apie tai pagalvoti.
- Gerai turim filmuotoją, o mes abu...
- Fuck off, nesipisim, eik velniop, - užprotestavo Gilbertas.
- Juk sakiau, mes tarp savęs to nedarysime, na... žiūrėk... kaip pavyzdį Aleksas, galėtume jį, - mostelėjo ranka į šviesiaplaukį, kuris net nesiklausė vulgaraus trijulės pokalbio.
YOU ARE READING
Šviesiaplaukis
Teen FictionKaip keturiolikmetis Aleksas patraukė savo trijų klasiokų dėmesį. Šitaip jis atsidūrė situacijose apie kurias net nebūtų pagalvojęs. Vis dėl to, tos situacijos padarė jo gyvenimą ne tokį pilką ir šaltą, per jas atrado savo įvairių pusių kaip ir kiti...