Šviesiaplaukis

//7//

Šviesiaplaukio riešai buvo suimti, o jis pats – parverstas at lovos. Ranka užlaužta. Jo veidą pasveikino patalai. Bučinys buvo nutrauktas.

Nikolajus buvo... Suirzęs, supykęs ant savęs. Taip lengvai sulaužė draugui duotą pažadą, neliesti jaunesniojo. O dar užsigeidė jį pabučiuot- na bet kodėl šitaip ant savęs pyksta, dar net nežinojo ar tas vaizdo įrašas bus sėkmingai parduotas, tad turėtų pasiimti avansą. Ką čia dabar sau galvoja! Papurtė savo purius plaukus. Nebus įtakotas savo jausmų, ką jau kalbėti apie geism-

- Gal pasitrauksi nuo manęs, - pasigirdo užslopintas Alekso balsas. – Ar jau ketin-

- Nutilk! – nepatenkintas suėmė šį už plaukų ir dar giliau įgrūdo jo veidą į antklodę.

It specialiai apačioje esančio jaunuolio nugarą išsirietė ir pasigirdo gašli aimana.

- Po velniais! Ar liausies-

- Kai kas sukietėjo~

- Veln- - jau ketino suimti už plaukų, bet nusileido, atšoko nuo jo it nuo raupsuoto.

Sušiaušė savo plaukus. Jam teks nakvoti su šituo ištroškusiu vaikinu, kas per... Pažadėjo Džekui priimti savaitgaliui Aleksą nes jis atrodė it nekaltas avinėlis kuris dar neparagavęs šio gyvenimo malonumų, bet kada po velniais tapo jis – Nikas, vilku kuris bus patvarkytas raguoto avino?

Šviesiaplaukis buvo ne ką mažiau sutrikęs, kai buvo parverstas ant lovos jau manė, kad Nikas užsinorės jį patvarkyti, o tam nebuvo pasiruošęs, net nenorėjo pagalvoti apie skausmą kuris apimtų jo visą kūną. Tačiau... Net ir tokiomis sąlygomis, elgėsi idiotiškai, aimanavo! Bet.. Tai suveikė. Išmušė, o ne užvedė vaikiną toks elgesys, o gal abu? Vienaip ar kitaip, tai paliko Alekso širdį plakančią daug greičiau negu reikėjo.

Kai pagaliau galėjo normaliai atsisėsti, įdėbė akis į Nikolajų. Sumišusį, kiek paraudusį, vengianti akių kontakto, šis net nuėjo prie kuprinės traukti vadovėlių. Tai vis dėl to... Laimėjo rizikuodamas? Elgdamasis nenatūraliai? Žibtelėjo akimis. Jam patiko turėti situacija savo rankose.

- Tai dabar darysime namų darbus? – paklausė saldžiu balsu.

- Atliksime visos savaitės, - ištraukdamas istorijos ir matematikos vadovėlius.

- Manau pritrūksime~

- Ar baigsi? Aš tavęs gražiai prašau.

- Ne-

Ir į šviesiaplaukį buvo sviesta stora biologijos knyga. Aišku, toji praskrido pro šoną.

- Neturėtumei taip mėtyti knyg-

Dabar Nikis apdovanojo jį šypsena, balta, jis jau buvo surinkęs visos savaitės pamokas, pradedant fizika ir baigiant prancūzų kalba. Padėjo visą krūvą vadovėlių ant lovos. Nepamiršo ir pratybų, sąsiuvinių ir penalinės su įvairiais tušinukais.

Aleksas nužvelgė knygas, na ir gerai... Dabar bent jau buvo įsitikinęs, kad visas nepadoru- pats viską sukėlė. Aaa, nenori apie tai galvoti! Pasiskandinti moksluose buvo puiki idėja!

やおい

- Salut, comment allez-vous?

Tik po visų karčių namų darbų pasiliko prancūzų kalbos dialogą, jie turėjo kalbėti su skirtingais žmonėmis, tačiau jeigu norės, per pamoką galės kalbėti dviese.

- Bonjour, je vais bien, merci.

- Aimes-tu les chats?

Aleksas išrietė antakį.

- Tai kalbėsime apie kates?

- Reikėjo kalbėti apie hobius tad...

- Aimes-tu embrasser? – nesugebėjo sulaikyti liežuvio už dantų.

Nikas vyptelėjo.

- Oui. Aimeriez-vous le faire?

- Non, vous êtes dégoûtant~

Tamsiaplaukiui atrodė, kad šviesus specialiais savo eilutes taria taip viliojančiai... Ir ar jam rodėsi, bet ar šis vis slinko prie jo, puse lūpų šypsodamasis?

Rodos tuoj jų lūpos vėl susilies su lyg žodžiu „la bête", bet pasigirdo skambutis. Suskambo Nikolajaus telefonas. Vaikinas atšoko nuo grindų it šios būtų ėmusios degti. Pačiupo savo mobilųjį nuo stalo ir atsiliepė. Jam skambino motina iš Ispanijos, teiravosi ar pavalgė ar kambariai šilti ir ar neperšalo. Atsakymai į klausimus buvo vienodi, taip gerai, ne, ne taip. Pokalbis buvo trumpas. Netrukus ragelis buvo padėtas. Susikeikė, pamiršo paklausti kelintą valandą jie grįš.

- Tai jie kelioms savaitėms išvykę? – paklausė Aleksas, jau dėdamas vadovėlius į savo kuprinę, prancūzų pasikartos dar kada, vis pokalbiai ta kalba skambėjo... žavingai.

- Dabar jau bus antra, - tarstelėjo. – Tad galėsi būti pas mane dar vieną, arba dvi, jeigu skrydis bus atšauktas dėl blogų oro sąlygų.

- Jūs su Džeku jau tiek suplanavote?

- Taip... Tiesa, nežinau ką jis ketina su tavimi daryti, minėjo kažką apie nuotraukas ir slapyvardį.

- Tu man tai sakai taip... Tiesmukai, - prisimerkė.

- Jeigu nenori kalbėti ta tema, gali dabar ištrinti šią informacija iš savo galvos, - kiek suirzo. – Išvis, tiesiog-

- Gerai, tai gyvensiu pas tave dabar?

- Taip.

- Tavo lovoje?

- Tai-p?

- Po viena antklode?

- Ta- Ne, gausi kita.

- Šit kaip, - išleido atodūsį.

やおい

Pažiūrėjo su Nikiu net du filmus prieš miega, ilgus filmus, veiksmo, kurių pavadinimų neįsidėmėjo, jautė kad tiek ir jis, tiek ir pats žiūrėjo juos tik kad pratempti likusį laiką, kad ateitų kuo greičiau naktis ir galėtų jie abu nugrimzti į miegą.

Kai pagaliau rodyklė pasiekė dvylikta, namo jaunasis šeimininkas paklojo lovą, permovė patalyne, atnešė dar vieną antklodę, pagalvę, nepamiršo įteikti marškinėlių, kurie atstojo pižamą svečiui.

Sugulę, išjungią šviesas, šalia vienas kito... Keista, bet atrodo Nikas užmigo greičiau.

Dar nebuvo nakvojęs svetimoje vietoje, kiek juokinga, per tiek metų ir nė karto, nei pas gimines, nei pas draugus nebuvęs. Perbraukė ranka per savo šviesius plaukus. Šita... Visai nelogiška situacija. Kiek kartų tai reikės kartoti mintyse. Tokia jaudinanti situacija, jeigu ne tai... Turbūt nebūtų atradęs savo... Tokios pusės, ne, pernelyg giliai apie tai galvoja, nieko dar nerado, elgiasi instinktyviai ir tiek.

Rytoj ateis Džekas... Ryte, tikėjosi, kad jį pažadins iš miego, kad žinos kai tamsiaplaukis palinks prie jo ir... Norėjo būti pažadintas anksčiau negu šis pasirodys, tačiau abejojo, kad sugebės pakilti taip anksti.