Kaip keturiolikmetis Aleksas patraukė savo trijų klasiokų dėmesį. Šitaip jis atsidūrė situacijose apie kurias net nebūtų pagalvojęs. Vis dėl to, tos situacijos padarė jo gyvenimą ne tokį pilką ir šaltą, per jas atrado savo įvairių pusių kaip ir kiti...
Rytas buvo ramus. Baltas purus sniegas puikavosi ant žemės kaip nusileidę debesys iš dangaus. Medžiai paskendę pataluose, kuriuos karts nuo karto numeta į sniego kupetą. Saulė džiaugsmingai švietė, o danguje nebuvo nė vieno debesėlio, tad žydrynė kuo puikiausiai matėsi.
Prie Nikolajaus namų čiulbėjo paukščiai. Žvirblių būrys patenkintas lesė lašinius, kurie buvo pakabinti ant aukšto medžio šakos. Tuo tarpu zylės verčiau snapučiais darkė „paukščių pyragą" kuris buvo prie lango. Karts nuo karto atskrisdavo žaliukės, pasirodydavo net vienas kitas dagilis.
Per sniegą klimpo tvirtai sudėtas tamsiaplaukis, buvo apsirengęs taip it ketintų kopti į kalnus ir pasigailėjo tokio pasirinkimo. Buvo karšta su kepure, su didžiuliu šaliku ir žiemine striuke, ką ten dar pamiršti tas pūkines kelnes, kurios nebūtų leidusios nušalti kojoms, net jeigu būtų -36C. Tačiau nors ir ėjo su didžiule kuprine, nepriekaištavo, tiesa pasakius, ji buvo kaip pūkas, lengva, o be to vien mintis apie naują vaizdo įrašą jį uždegdavo.
Pasukęs rankeną įėjo į namus, namai buvo draugo, o kadangi draugų nebuvo, nė nesivargino belstis. Durys buvo atrakintos, nes daugiau niekas nebūtų varginęsis užeiti.
Nusipurtęs batus, išsinėrė iš šiltų drabužių, įsispyrė į šlepetes ir nunešė kuprinę į virtuvę.
Ten išvydo šviesiaplaukio nugarą, ilgas apnuogintas kojas ir marškinėlius kurie vos dengė jo užpakaliuką. Jaunuolis ant stalo buvo atsivertęs receptų knygą. „Spiced veggie rice with poached eggs". Pažvelgus į patiekalo nuotrauką, galėjai pamanyti, kad jis ruošia ne pusryčius, o pietus.
¡Ay! Esta imagen no sigue nuestras pautas de contenido. Para continuar la publicación, intente quitarla o subir otra.
Per tą visą kapojimą, keptuvėje esančių ingredientų čirškimą, orkaitės ūžimą, neišgirdo, kad virtuvėje jau nebebuvo vienas.
- Gardžiai kvepią, tikiuosi ir man bus, - nusprendė paskelbti apie savo atėjimą Džekas.
Aleksas kruptelėjo, vos sau piršto nenusipjovė.
- Negąsdink taip, - sudraudė, atsisukdamas į vaikiną pilnu kūnų.
Tamsiaplaukis, su džinsais, prilipusiais prie odos baltais marškinėliais. Galėjai pamanyti, kad šis ką tik išlipo iš baseino.
- Ko taip nužiūrinėji? – šyptelėjo, prieidamas prie jo, pačiupdamas už šlaunų. – Pirmą kartą matai?
- Galvoju ką tau pasiūlyti, - raustelėjo. – Persire-
- Jau šeimininkauti pradėjai, a? Nejaugi Nikis tau tai leido? – užkišo pirštą už apatinių.
Jaunuolio širdis šoktelėjo, oda pašiurpo, nepatenkintas pasimuistė, bet tada kaip tik buvo stipriau sugriebtas. Jautė kaip pirštai it piktas voras, kėsinasi suimti jį už didybės.
- Džeki... Pažaiskime vėliau, ką? – prisiglausdamas prie jo, sukuždėjo ausin, meiliai krimstelėdamas.
