Šviesiaplaukis

//4//

Tuo tarpu nuo jų mielojo klasioko odos, lengvai slydo marškinėliai. Jis dar nebuvo persirengęs į sportinę aprangą. Trys klasiokai pažvelgė į jį, vieno iš jų akyse kirbėjo kai kas nepažįstamo, bet Aleksas į tai neatkreipė dėmesio ir nusprendė ištraukti iš krepšio kitus marškinėlius, tačiau buvo sulaikytas.

Džekas pačiupo jį už rankos, o tada apkabinęs per liemenį spustelėjo prie savęs. Sutrikęs šviesiaplaukis dabar kuo geriausiai matė jo vypsnį, visgi buvo veidu į jį.

- Aš... Sakiau, kad mane išbrauktumėte iš visų „Tiesa Drąsa" užduočių, - tarstelėjo Aleksas. – Nesuprantu... juk yra tiek daug merg- - buvo nutrauktas šiurpiuliukų kurie jam perėjo per kūną.

Tamsiaplaukis lietė šio apnuogintą raudoną spenelį su savo pirštu. Lengvai judino viršunėlę su piršto pagalvėle. O jausmas... Jausmas buvo keistai malonus. Aleksas nuraudo, nemanė, kad... kito vaikino prisilietimas gali būti toks... Net nespėjo rasti žodžių, kaip tik Džeko pirštai ėmė ieškoti ant jo apnuogintos viršutinės dalies jautrių, malonių vietų. Nejaučia, labiau vedamas instinkto, išrietė savo nugarą, kai pirštų pora ėmė kilti šios grioveliu.

- Karšta, - ar juokais ar kaip mestelėjo Nikolajus žiūrėdamas į juos, prikasdamas lūpą.

- Nė nebūčiau pamanęs, kad mūsų klasėje yra pydarų, - sušnypštė Gilbertas. – Ir kad jie mano draugai.

O smagieji berniukai žvelgė vienas kitam į akis. Alekso alsavimas buvo kiek greitesnis, nežinojo ką sakyti, o Džekas šypsojosi it sakydamas „na ir kaip mano skills?"

Netrukus paleido savo grobį ir atsisuko į savo draugus. Pamatęs suirzusį Gilbertą, pavartė akimis.

- Dėl tavęs čia viskas bro, nereikia šiauštis, - tarstelėjo.

- Nenorėjau to matyti!

- Pavydi?

- Eik velniop! Jūs bjaurūs, visi trys! Dieve maniau, kad bent Nikas... bet ne, shit, eikit velniop, - ir išlėkė iš kambario, trenkdamas durimis.

Tamsiaplaukis išleido atodūsį, manė, kad jo draugas bus bent kiek... malonesnis, kad rado kaip šis be didelio darbo gali sumokėti už pačio padarytas problemas, bet klydo. Pakreipė galvą į Nikolajų, kuris rodos jau išmetė visas mintis apie tik filmavimą.

- Spėju dabar kameros neturi, m? – pasikasė pakaušį.

- Namie... bet... po pamokų galime nueiti pas mane... mano namai bus tušti visą savaitę, tėvai juk Prancūzijoje, - pasiūlė, akimis nukrypdamas į šviesiaplaukį ar tiksliau į jo raudonus spenelius kurie buvo išjudinti ir dabar atrodė kur kas raudonesni.

Aleksas buvo sumišęs. Sėdėjo ant suolelio ir nežinojo kas prieš akimirką nutiko. Tiksliau žinojo, bet... O dieve. Susigriebė už galvos. Kodėl nesipriešino? Juk tai bjauru! Bjauru! Ir kas nors juos galėjo pamatyti pro lang- ir apie ką sau galvoja, apie tai ar kas nors juos pamatė o ne apie tai, kad jam išties patiko tas jausmas kuris buvo nepažįstamas, kadangi nežaisdavo su savimi... Vengdavo. Būdavo gėda. Visai kaip ir dabar. Norėjo prasmegti žemėje. Net supykino.

- Turbūt iš klasės valandėlės mus ankščiau paleis, nes mergos rašys scenarijų karnavalui, - pagavo jo ausis Džeko balsas.

- Mhm... bet o kaip tai daroma? – jau išgirdo smalsaujantį Nikolajų. – Nes...

- Dariau tai tik su savo mergina, - šyptelėjo. – Bet manau nėra jau toks didelis skirtumas, o ką, nori, kad perimčiau filmuotojo vietą?

- Ei, ei, aš net su mergina to nedaręs! Man... hm.. galėsi parodyti?

- Žinoma~ kaip supratau... mūsų Aleksui tai patinka, ar ne? – dabar jau kreipėsi į savo grobį.

Šviesiaplaukis lėtai pasuko savo galvą į jį... tik ėmė akimirksniu ir nuraudo. Kas per klausimas! Ne jam nepatinka, bet neištarė tų žodžių garsiai, tik apsilaižė savo lūpas.

- Aš su jumis nieko nedarysiu, - tyliai pratarė.

- Oi oi... nesilaužyk, net savo lūpas sudrėkinai... nori... pabučiuosiu? – palinko prie jo šypsodamasis kaip lapinas. – Laura sakė, kad gerai bučiuojuosi, vadinasi taip ir bus... ar netiki manimi? O tu... karštuolis... Putlios lūpytės, įsivaizduok koks puikus skonis jų ir manųjų, - lengvai prirėmė bernelį prie sienos. – ar jos labiau sutvertos oraliniui, ką manai?

- Atsikni-

- Loji bet nekandi, visai kaip ir Gilbert-

Tik pasigirdo kaip kažkas atidarė duris.

- Varom į klasės valandėlę, mokytojai varžybose kvadrato yra, - pasigirdo vieno iš klasiokų balsas.

- O ankščiau pasakyti negalėjot?! – nepatenkintas išrėžė Džekas. – Persirengėm mes jau, for fuck sake!

- Patys kalti, kad užsidarę sėdėjot! – atkirto uždarydamas duris.

やおい

Ir štai dabar jie sėdėjo auklėtojos kabinete. Biologijos kabinete, kadangi toji dėstė būtent tą dalyką. Sena moteriškė, erzinančiu balsu. Tačiau šį kartą toji mažai kalbėjo, daugiausiai planus dėstė jų seniūnė – Kornelija, skaitė jau parašyta scenarijų ir skirstė vaidmenis.

Šiais metais karnavalo tema buvo šalys ir taip jau pasisekė, kad jų klasė gavo būtent Pietų Korėja... Kas seniūnei be galo patiko, kadangi šioji buvo didžiulė korėjietiško popso gerbėja, tad ir kalbėjo dabar būtent apie tai, kad šioji norėtų parengti SHINee grupės Sherlock šokį. Negelbėjo ir tai, kad pusė klasės mergaičių palaikė tą idėja... o dar žinia, kad klasėje buvo trys šokėjai ir dar keletas potencialių išvis uždegė žalią šviesą tam.

Aleksas sėdėjo paskutinėje eilėje ir žvelgė į multimedijos ekraną kur buvo demonstruojamas būtent tas šokis. Jau nuspėjo, kad jam bus liepta būti tuo ilgaplaukiu su baltais rūbais. Netrukus pasigirdo būtent jo vardas:

- Taigi Aleksas bus kuo puikiausias Taemin, jis toks mielutis!

- O Nikolajus - Jonghyun, manau nepakenks jam kiek pasišviesinti plaukus, - kikenimas.

- Kornis tai bus Key, o Saulius Onew, ir... Minho Artūras!

- Aš nepasirašiau tokioms nesąmonėms! – nepatenkintas balsas.

- Korni taigi gali pabūt, tu juk šo...

Na... Neprieštaravo, bent jau negavo jokio vaidmens Džekas, nes tada... verčiau jau būtų... Būtų... Užsimerkė. Po pamokų jie trys eis pas Niką... Jam tai visai nepatiko, bet namo grįžti taip pat nenorėjo, ypač po vieno iš kaimynų gimtadienių, spėjo, kad namai vis dar dvoks degtine. Ir galbūt jo klasiokai jam nieko nedarys? Juk galėtų nieko nedaryti.. turbūt tai tebuvo tik pokštas, visas tas vaidinimas persirengimo kambaryje.