NAMAS SU PORTALAIS

Untitled Part 10

X Skyrius

Netrukus susirinko klanai, supažinimas su klanų vadais buvo šiltas, nors nuo jų dvelkė galia ir valdingumu. Jie atvyko su žmonomis, kai kurie su vaikais. Pas juos pora sudaroma, tik su jam likimu skirtu drakonu, tik su juo galima susilaukti vaikų. Vaikai pas juos retenybė, gimsta po vieną, du vaikus poroje. Klanų ir jų narių skaičius nedidelis, jie tarpusavyje glaudžiai bendrauja, nes jų nebedaug likę.

Drakonų vaikai, kaip ir paprasti vaikai, negalėjo nustigti vietoje, jie lakstė, juokėsi, cypė tik buvo aukštesni, nei žmonių vaikai. Aš klausiau, ką pasakoja man apie jų gyvenimą Šarisė, kai vienas iš vaikų pavirto nedideliu drakonu, tai įvyko staigiai, tik stovėjo berniukas, kai jį apjuosė rūkas ir jau stovi drakoniukas mėlynos spalvos. Aš net įsižiojau iš nuostabos. Pirmą kart pamačiusi tokį stebuklą. Šarisė šypsojosi žiūrėdama į mano reakciją. Aš atsistojau, priėjau prie mėlyno drakono, jis pasisuko į mane ir nusičiaudėjo, spjaudamas ugnį tiesiai į manę. Viskas įvyko taip staigiai, kad aš nespėjau pasitraukti nuo ugnies linijos ir galėjau būti apdeginta, kai mane, kažkas patraukė į šoną. Drakonai įsitempę žiūrėjo.

- Būk atsargi su mažais drakoniukais, jie dar nemoka suvaldyti ugnies ir gali tave netyčia sužeisti, - tarė Šaronas. – drakonų ugnis viską paverčia pelenais, tau tai pavojinga, nes esi žmogus.

- Ar visi drakoniukai turi ugnį?

- Visi. Kai paauga jie išmoksta ją valdyti, bet kol dar toks mažas, pati supranti, – tarė Šaronas, švelniai žiūrėdamas į mažą drakoniuką.

- Gera diena, - pasisveikino atvykėliai, vyras ir moteris. Iš pirmo žvilgsnio man paaiškėjo kas šie raudonplaukiai atvykėliai.

- Mums trūko tik Žeraldo ir Rados, - pristatė man Šaronas atvykusiuosius. – Jie paskutiniu metu niekur neišeina, vos juos ištraukiau iš namų. Čia mūsų nauja durininkė Sandra, - pristatė jis mane.

Apsikėtėm mandagumo frazėmis ir prisijungėm prie kitų.

- Kai jau visi susirinko, laikas aptartį, tai dėl ko susirinkom, - pradėjo kalbą Šaronas. – Šarisė, brangioji, atvesk mūsų ypatinga viešnią.

Šarisė įėjo į salę vesdama už rankos Džerada.

Visi aiktelėjo, paskui netekę žado žiūrėjo, moterys su ašaromis akyse, vyrai pasimetę, visi tylėjo.

Tik atokiau stovintis uniformuotas vyras stovėjo suspaudęs kumščius. Keistas jis, tarsi nepatenkintas. Įdomu kas jis toks.

- Mama, - sušuko Džerada bėgdama pas Radą ir pakibo jai ant kaklo, prie jų prisidėjo Žeraldas, taip trise vidury kambario apsikabinę verkė.

Aplinkiniai pašnabždomis klausinėjo: Kaip? Iš kur?

Kai trijulė, kiek nurimo, Šaronas papasakojo apie įtarimus magijos pliūpsniams ir Džerados pagrobimą prisidengiant jais. Vėliau vietoj išpirkos, kažkodėl parduodama į vergiją Nežinomų žemių pasaulyje.

Salėje tvyrojo įtampa, drakonai pasipiktinę negirdėtu įžūlių pagrobimu, nerimastingai šnabždėjosi.

- Reikia susitikti su Teodoru, – pasiūlė Šaronas, - išsiaiškinti kas darosi. – Žeraldai vyksi su manim, kaip liudytojas. Kai kas nors paaiškės mes visiems pranešime. Saugokite vaikus ir vieni kitus, reikia sugriežtinti kontrolę klanų tarpeklyje, – toliau dalino nurodymus Šaronas. – Erni, - kreipėsi Šaronas į tą uniformuotą vyrą, į kurį atkreipiau dėmesį, - surink būrį, saugokite perimetrą.