NAMAS SU PORTALAIS

Untitled Part 17

XVII Skyrius

Pakilau į virtuvę, kur manęs jau laukė Rima, užvirusį mums arbatos.

- Rima, tu neįsivaizduoji kaip aš noriu įsidrėbti lovoje. Siūlau pakilti į miegamąjį, aš išsimaudysiu, įsitaisysim lovoje ir pasikalbėsim, gerai?

- Gerai.

Kaip gera sugrįžti namo. Nuėjusi į vonią prileidau šilto vandens, atsiguliau, užsimerkiau. Atsipalaiduoti nepavyko, per daug įspūdžių ir įvykių. Reikia išsikalbėti. Greitai nusiprausiau, apsivilkau savo mėgstamą pižamą su drambliukais, išėjusi iš vonios radau Rimą gulinčia ant mano lovos, paruošusi mums arbatos ir užkandžių, kaip per mergaitišką pižamų vakarėlį.

- Tu neįsivaizduoji kaip aš nekantrauju išgirsti tavo pasakojimą ir sužinoti visas smulkmenas, - tarė Rima.

- Man įdomiau, kas vyko paviršiuj, kol mes buvome požemiuose.

- Ooo koks čia buvo sąmyšis, tu neįsivaizduoji. – tarė pakėlusi akis į lubas.

- Nuo šios vietos pasakok su visom smulkmenomis.

- Tą dieną kai jus pradingote, mes su Pacu vakare grįžome į rūmus, nei tavęs su Teodoru nei Šarono nėra, Raigardas nerimastingai vaikščiojo iš kampo į kampą po kambarį. Kai atvyko piktas Šaronas, sakydamas, kad jus jam neatidarėte durų. Raigardas dar labiau sunerimo. Šaronas atnešė neguodžiančias žinias, jog Džerados magiškas fonas buvo išsiurbtas. Kad joje likęs tik lašelis magijos. Raigardas paaiškino mums, kad kai taip išsiurbiama magija, drakonas gali likti be jos arba net žūti. Raigardas sunerimęs pasakė Šaronui, kad jei bus užbaigtas ritualas, tai gali būti vieno asmens sukaupta itin galinga magiška jėga.

Kai taip ilgai nesirodėte, sunerimo Šaronas, ryte nuvykome į tą miestą jūsų ieškoti, bet nebuvo nei pėdsako. Mes vis labiau nerimavom. Raigardas vaikščiojo pajuodęs, tarsi debesis iš kurio toj prapliups liūtis, Šaronas ne ką geresnis. Grįžę be jūsų į rūmus visų nuotaika buvo prislėgta. Pasipylė žvalgų ataskaitos ir dauguma jų buvo apie neramumus prie Juodųjų urvų. Kai rūmuose pasirodė piktas, kaip velnias sužalotas Teodoras, jo drabužiai buvo apiplyšę, iš galvos sunkėsi kraujas, po akim mėlynė, veidas ištinęs. Atrodė siaubingai, bet žinią atnešė dar blogesnė, kad po užpuolimo jis nežino, kur tu su Rišaru. Papasakojo apie požeminius urvus, kad ten suradote Rišarą. Neapsiėjo be materialinių nuostolių, kai Teodoras papasakojo, kur laikė Rišarą ir kaip jo vaikas verkė. Šaronas sugriovė sieną, sulaužė stalą, o paskui iš bejėgiškumo apsiverkė. Sunku buvo matyti palūžusį, tokį galingą vyrą, kaip Šaronas.

Po pasakojimo, Raigardas išgydė nerimstantį Teodorą, kuris apie jokį poilsį nenorėjo nei girdėti, pradėjo su savo specialiuoju būriu ruošti veiksmų planą įsiveržimui į urvus.

Blogiausia, kad mes nežinojome kur tu su Rišaru. Teodoras surinko spec.būrį ir su juo išėjo prie urvų, bet žinių apie jus nebuvo. Kita rytą Šaronas sėdėdamas su mumis prie pusryčių stalo, netikėtai, įsitempė. Mes nesupratę stebėjome, kas vyksta su Šaronu. Jis pravirko, tardamas: - jie gyvi, slepiasi urvuose, netoli išėjimo ten, kur tu Teodorai buvai užpultas. Su manim ką tik susisiekė Rišaras.

Išgirdę šias naujienas, pašokome nuo stalo ir skubiai nuvykome prie to įėjimo į urvus, bet jis jau buvo pilnai užlietas, jo paviršiuje plaukiojo skenduoliai. Vyrai juos apžiūrėjo, o Šaronas netekęs savitvardos, pasakė kad prarado ryšį su sūnumi, tai gali reikšti.. nu tu supranti, kokios nuotaikos įsivyravo. - prisiminusi Rimos akys prisipildė ašarų, apkabinau ją guosdama. Ji tęsė.