NAMAS SU PORTALAIS

Untitled Part 6

VI Skyrius

Kitą rytą papusryčiavę su Pacu sėdėjome svetainėje. Aš kaip visada iš ryto tikrinau elektroninį paštą ir atsakinėjau į laiškus, peržiūrinėjau naujienas. Tik išjungiau kompiuterį, išgirdau skambutį į duris.

Atidarau, Rima, kaip viesulas įlėkė pro duris.

- Sveika brangioji, - pasisveikina.

- Sveikutė.

- Oho, - apsidairė, - kada spėjai apstatyti? Sakei namas apleistas, o čia suremontuotas, nesimatėm tik porą dienų? – stebisi jį dairydamasi.

- Hm.. Supranti.. Ėėė.. Kaip čia paaiškinus.. - niekaip nerandu tinkamu žodžių, - užeik į svetainę.

- Labas, - pasisveikino Pacas.

- Labas, - žiūri į mane ir tik lupomis vogčiomis klausia: - "kas čia toks?"

- Rima, susipažink, čia Pacas, Pacai, čia mano geriausia draugė Rima, - pristačiau vieną kitam.

- Ooo labai malonu, - tarė Rima ir klausia vogčiomis: - " jis tavo?" "- Ne".- atsakau atsargiai, kad Pacas nepamatytų, mūsų nebylų pokalbį.

- Sužavėtas, - atsakė Pacas bučiuodamas Rimai ranką. Išraudusi iš pasitenkinimo Rima man tik lupomis: - "jis mano", - aš slėpdama šypseną pagalvojau, jie būtų graži pora.

- Sandra, kur tu jį slėpei, anksčiau jo nemačiau? – jau garsiai klausia Rima.

- Aš jį gavau kartu su palikimu. – atsakiau šypsodamasi.

- Koks geras priedas prie palikimo, - šmaikštauja Rima žiūrėdama į Pacą.

- Eime aprodysiu namą, - pasiūliau draugei.

Nuvedusi į viršų, aprodžiau kambarius, leisdamiesi į apačią Rima juokais paklausė.

- Ir rūsį parodysi?

- Ten įdomiausia dalis, - paslaptingai šypsodamasi pasakiau, įjungiau šviesą. Rima apsidairė.

- Kas per durys? - apėjo aplinkui, - kaip jos laikosi? - pabandė atidaryti, jai nieko nesigavo.

- O čia įdomiausia palikimo dalis - tariau, - eime į virtuvę, pasidarysim kavos ir papasakosiu.

Papasakojau Rimai, kiek spėjau sužinoti apie namą, portalus ir kitus pasaulius. Gerdami arbatą su Pacu įsitempę stebėjome Rimos reakciją į papasakotą namo ir Paco atsiradimo istoriją. Rima tylėdama gurkšnoja arbatą, pasinėrusi į savo mintis, paskui rimtai žiūrėdama tarė:

- Klausyk, jei mes turim neįtikėtina galimybę keliauti po kitus pasaulius, tai ko mes čia sėdim?

- Naa.. Ėėė.. – nerasdama tinkamų žodžių, - Fuuh, - čia jau mes su Pacu neatlaikėm įtampos, pergyvenom, kaip ji priims informaciją, o ji jau nori keliauti po pasaulius. Atsipūtėm su palengvėjimu.

Atsisėdom persižvelgėm visi trys.

- Gal tikrai, nueikim kur nors, kol nepradėjo brautis keliautojai portalais, - pasakiau klausiamai žiūrėdama į Pacą.

- Jei tik norite.. Ką norėtumėt pamatyti? – teiraujasi mūsų Pacas.

- Man nesvarbu, - atsakiau.

- Man irgi, kad tik į kitą pasaulį, - pritarė Rima.

Atidariau portalo duris ir žengiau į nežinomybę, jaudinuosi, pilve drugeliai kutena nujaučiant naujus potyrius. Dairausi, kur mes atsiradom. Keista vieta, ant kiek pas mus daug augalų, medžių ir žalia, taip čia molio spalvos uolos ir akmenys, smėlis rudai raudonas ir sausas spygliuotis auga ir siaubingai karšta. Kitą pasaulį įsivaizdavau spalvingesnį, apie tai ir pasakiau savo draugams.