NAMAS SU PORTALAIS

Untitled Part 3

III skyrius

Su maišais valymo priemonių stoviu priešais savo namą. Drąsiai žengiau pro duris ir ėmiausi valymo, bei pritaikymo gyventi veiksmo plano. Vakare abiejų aukštų, langai išplauti. Žinote, kuo gerai vienas kambarys? O gi tuo, kad ten tik vienas langas. Name gi tu langų.. po penkto lango nebeskaičiavau. Pavargusi sėdžiu virtuvėje prie stalo, galvodama iš kur gauti jėgų nueiti iki namų. Buvo toks jausmas, kad namas nenoriu, kad išeičiau, keista. Gal pervargau, kad galvoju, ką galvoja namas. Vos vilkdama kojas grįžau į nuomojamą kambarėlį, jėgų susidėti savo daiktus nebeturėjau, griuvau į lovą ir smigau į sapnų karalystę.

Atsibudau su mintimi, - kaip ten mano namas be manęs? Hm.. Kaip, kaip, stovi kaip ir anksčiau. Supykau ant savęs už kvailas mintis. Kas per mintys?

Susidėjau savo daiktus, o jų visai nedaug, tik drabužiai ir nešiojamas kompiuteris su spausdintuvu, nepirkau sau nieko, nes kol neturėjau nuosavo busto žinojau, kad ką benupirkčiau kraustymosi metu reiks kažkaip gabenti, todėl, jokių stambių savo daiktų neturiu. Nuoširdžiai atsisveikinau su kambarėlio šeimininke ir patraukiau su maišais ir lagaminu link Vitebsko gatvės. Eiti netoli vos per vieną gatvę.

Stoviu priešais namą, vėlyvo pavasario saulė maloniai šildo, žiūriu, aiškiai užvakar buvau per daug skeptiška namo atžvilgiu ir jo aplinkai. Ką reiškia langus išplauti, namas gražiau atrodo, nebe toks apšiuręs.

Įėjau, o viduj taip gera, lig būčiau čia laukiama ir savo vietoj, tarsi po ilgų klajonių grįžčiau namo. Iš to netikėtai apėmusio jausmo paglosčiau sieną, praplyšusiais tapetais, ji buvo šilta prisilietus, pro langus švietė saulė pripildydama namą šilumos ir jaukumo. Nuotaika pakilo, širdis džiaugiasi - aš turiu namą. Lėtai apėjau savo valdas, taip gera. Pilve iš džiaugsmo plazdena drugeliai. Stoviu susiliedama su namo aurą.

Mano idiliją sugriovė skambutis į duris. Atėjo interneto meistras. Palikau jį darbuotis pirmame aukšte, pati nuėjau į viršų dėliotis daiktus. Kol nenusipirkau naujų baldų naudosiuosi senais. Pakabinau ir išdėliojau drabužius į seną spintą. Perklojau seną lovą, kad šiąnakt galėčiau miegoti, o ryt reiks nupirkti kas bus sandėlyje, kad kuo greičiau atvežtų. Gerai, kad turiu susitaupius ne vieną tūkstantį. Dabar tų pinigų labai prireiks.

Meistras pasikrapštęs tarp laidų, pakabinęs interneto dėžutę greitai išėjo. Įsijungiau kompiuterį ir pradėjau žiūrėti virtuvės, svetainės ir vonios kambarių interjerus, rinkausi tai vieną, tai kitą, tai niekaip negalėjau apsispręsti dėl spalvos, tai dėl dizaino. Pasilikau ties vienu variantu, nusprendžiau, kad virtuvė spintelės bus baltos spalvos, stalviršiai – juodi, plytelės - bordinės, su dideliu pietų stalu, o svetainė pastelinių spalvų su baltu odiniu svetainės komplektu ir šokoladinės spalvos naktinėmis užuolaidomis. Prieškambaryje noriu didelės spintos stumdomosiomis durimis su veidrodžiais, komoda ir geltonų sienų. Turėtų būti gražu. Vonios ir miegamųjų kambariams parinkau skirtingus šiuolaikiškus interjerus. Išjungiau kompiuterį ir nuėjau toliau darbuotis.

Tvarkiausi, bandžiau pritaikyti namą savo reikmėms ir patogumui. Nunešiau nereikalingus man daiktus į didžiulį niekam nenaudojamą rūsį.

Valydama grindis užkliuvau už kėdės, kurią buvau tikra, kad išnešiau. Tikriausiai panaši, paėmiau ją ir nunešiau į rūsį. Keista. Aš juk ką tik atnešiau krūvą daiktų, o čia tuščia. Gal aš tik galvojau nunešti. Tiek to, pastačiau kėdę, grįžau toliau plauti, žiūriu, kėdė stovi toj pačio vietoj. Kaip tai gali būti??? Aš gi ką tik ją išnešiau. Nueinu į rūsį, įsitikint, kad kėdė ten stovi, o čia analogiška, bet.. Ne, nėra kėdės. Tuščia!

Kaip taip gali būti? Susiėmusi už galvos atsisėdau ant rūsio laiptų. Buku žvilgsniu žiūrėdama priešais save. Reikia pagalvoti logiškai. Aš valiau grindis. Paėmiau kėdę. Nunešiau ją į rūsį. Grįžau, ji stovi vietoj. Vietoj! Taip nebūna. Ir jokios logikos čia nėra.