Juodoji Fėja (Laikinai sustabdyta)

7.Rytas

 Mane pažadino Mažylio murkimas prie pat ausies. Jis ramiausiai miegojo ant mano pagalvės. Staiga jis pašoko ir nukritęs nuo lovos palindo po ja. Kaip tik tada į kambarį įžengusi Molė sušuko :

- Kelkitės,- ir pasišalino prieš tai uždegdama šviesą. Vos tai išgirdusios merginos pašoko- ėmė rengtis iš vakaro pasiruoštus drabužius. Kadangi man niekur skubėti nereikėjo aš dar biškuti pagulėjau. 

- Tėja kelkis. Jau pusė septinių!- sušuko Beatričė. Tingiai išlipau iš lovos. Man tereikėjo apsirengti naująją suknelę ir susišukuoti plaukus. Taigi susiruošiau per penkias minutes. Maždaug tada išgirdau alkana Mažylio aimanavimą. Mėsą Mažylis jau buvo suvalgęs, o aš nieko kito neturėjau. 

- Nurimk, Mažyli, po pamokos atnešiu dar mesitės,-sumurmėjau. Iš tiesų nežinojau kaip gauti Mažyliui mėsos. Buvau nusprendusi, kad į kavinukę nebeeisiu nes pardavėja gali nebe patikėti mano melu.

- Tikrai atnešiu, tikrai...- pažadėjau labiau sau nei Mažyliui.

- Laikas eiti!- sušuko Keitė. Merginos jau buvo pasidažę ir apsivilkę gražiausiais turimais drabužiais. Man atrodė, kad jos persistengė kaip pirmai pamokai, bet nieko joms nesakiau. Merginos susigrūdo prie durų.  Visos labai skubėjo nes norėjo būti pirmosios pamačiusios Šviesos sargybinį. Palaukiau kol jos išeis. 

- Niekur neik- stenkis, kad niekas tavęs nepamatytų. Ir jokiu būdu manęs nesek, Mažyli,-pasakiau. Aš jam dar nusišypsojau ir išlėkiai iš kambario paskui merginas. Mano suknelė lengvai taršėsi bėgant, todėl man pasivijus merginas ji jau buvo susiglamžiusi. Bet į tai nekreipiau dėmesio, kaip ir į tai, kad mano kukli apranga išsiskyrė iš kitų. Kai galiausiai pasiekiau salę ten jau buvo susirinkę dauguma merginų, kurios biškį nusivylusios dairėsi ar neateina mokytojas. Žvilgtelėjau į laikrodi ant sienos, jis rodė, kad jau gerokai po septinių. Taigi- Jis vėlavo. Bet vos tik spėjau pagalvoti, kad mokytojas nepasirodys atsidarė mažosios durelės ir pro jas įžengė Šviesos Sargybinis.  Jis atrodė dar gražesnis nei prisiminiau. Man pasirodė, kad jo sparnai dar baltesni. Jam beeinant pastebėjau jog jo plaukai žaismingai pašiaušti. Staiga susigėdau savo kuklios aprangos.  Bet greitai nuvijau tas mintis šalin. Kam man puoštis juk tai tik pamoka?  Bet nužvelgus puošnias klasiokių sukneles man suspaudė širdį. Greitai nuotaika pasikeitė, kai pastebėjau kaip jis skeptiškai nužvelgia merginų aprangą. Staiga jo žvilgsnis užkliuvo už manęs- atrodė nustebęs. Bet greiti nusisuko ir pasakė:

- Manau jus žinote kas aš toks, taigi nebe prisistatinėsiu ir iškart  eisiu prie pamokos temos,- jis vėl atrodė lyg nuobodžiautu. 

- Šiandien mokinsimes apie gyvūnų fėjas. Bus dvi pamokos. Pirmąją aš papasakosiu apie jas, o antrąją žiūrėsite ar neturite tam gabumu, atlikdami praktinį darbą. Nors aš manau, kad tai nesąmonė nes neįmanoma iš anksto atskirti kokia fėja esi, bet tokios taisyklės. Salės gale yra kėdžių- atsineškite,- lengvabūdiškai mostelėjo jis ir visi patraukė į salės galą. Ėjau tylėdama, vis masčiau, kodėl Jis taip nustebo mane pamatęs. Gal Jis manė, kad neišgyvensiu čia nepasiklysdama? Savo kėdę pasidėjau toliausiame kampe nuo mokytojo. Iš dalies dėl to, kad buvau taip įpratusi ,o iš dalies dėl to, kad bijojau jog Jis į mane taip pažvelgs.  Nuo to žvilgsnio jaučiausi jog man čia ne vieta. Apžvelgiau klasiokus- iš tikro čia biški nepritapau. Nieko nežinau ir nemoku, o ir nusipirkti nieko negaliu, kad bent jau atrodyčiau kaip kiti... Bet tada mano mintis nutraukė Šviesos Sargybinis.

Dar viena dalis! Atsiprašau, kad anksčiau neįkėliau, neturėjau laiko. Nusprendžiau, kad dalis kelsiu savaitgaliais ir jeigu spėsiu pirmadieniais :)