Juodoji Fėja (Laikinai sustabdyta)

10. Nesė

- Laikas baigėsi! Dabar aš eisiu prie kiekvieno iš jūsų, o jūs parodysite ką pasiekėte,- pasakė Zoja.

- Nesujaudink, Nese. Kol aš čia ji tau nieko nepadarys,- raminau gyvūnėlį. Stebėjau kaip Zoja eina prie bendraklasių. Kadangi ji pradėjo eiti iš kitos pusės- mane pasieks paskutinę. Bet manęs tai nenuramino. Mačiau kaip piktu žvilgsiu Nesė seka Zoją. Be to pastebėjau, kad ir kitų gyvūnai priėjus Zojai elgiasi kitaip. Jie nepradėjo linksmai vizginti uodegas kaip maniau juos darysiąs. Gyvūnėliai gražiai atsitūpdavo ir nulenkdavo galvas, tai kažkuo man priminė nusilenkimą. Jie visiškai nereagavo į tai ką jiems darė bendraklasiai ir šie lengvai galėjo juos glostyti.  Todėl jie visi gavo po dešimtuką.  Bet vos pažvelgusi į Nesę supratau jog ji Zojai nenusilenks. Ji atsitūpusi tyliai urzgė ir šiepė dantis. Drebančia širdimi stebėjau, kaip Zoja šalimais stovinčiam mokiniui rašo dešimtuką. Dabar mano eilė. Zoja neskubėdama priėjo prie mano staliuko. Pastebėjau, kad Šviesos Sargybinis iki šiol nesidomėjęs mokinių pastangomis paglostyti gyvūną ir nuobodžiavęs salės gale tai pat atsistojo šalia. Pabandžiau nuraminti Nesę:

- Ramiai, Nese,- bet Nesė tik keistai pažvelgė į mane ir vėl pradėjo urgzti.  Šviesos sargybinis nužvelgė mane aiškiai nepritardamas tam ką ketinu daryti ir tarė:

- Nemanau, kad gera idėja ją glostyti... Nes bent jau man ji tikrai neatrodo prijaukinta. 

Po šiu žodžių mane suėmė įsiūtis. Negi Jis mano, kad nesugebėjau jos prijaukinti?!  Demonstratyviai įkišau ranką per groteles. Mačiau kaip Jis žiojasi kažką sakyti. Uždėjau ranką ant švelnaus Nesės kailiuko, ji net nežvilgtelėjo į mano pusę ir toliau urzgė. Mano veidas tiesiog rėkte rėkė- žiūrėk ir mokykis! Mačiau kaip per Jo veidą perbėga nuostabos šešėlis. Tikriausiai Jis manė, kad Nesė urzgė ant manęs. Dabar atėjo eilė nustebti man, kai Zoja pasakė: 

- Devyni. 

-Kąąą?!- vienu metu su Šviesos Sargybiniu sušukau.

- Ji turėjo laisvai ją paglostyti, o dabar šis gyvis ant jos urzgė,- nepakeldama akių nuo užrašinės paaiškino Zoja.

- Nesė urzgia visai ne ant manęs,- tarstelėjau.

- Nesė?- klausiamai pakėlė vieną antakį Sargybinis. 

- O tai ant ko ji urzgia?- paklausė Zoja. Laiku susigriebiau nieko neatsakyti. Visai nenorėjau dar mažesnio pažymio. Kadangi tylėjau Zoja nusprendė, kad neturiu ką pasakyti.  Tik užsirašė pažymį į savo knygelę ir netarusi nė žodžio nuėjo. Šviesos Sargybinis nutaisęs nepatenkinta miną dar kiek pastovėjo, bet galiausiai ir Jis patraukė savais keliais. Vos tik jie išėjo į salę įžengė keletas fejunų ir pradėjo išnešinėti narvus.  Liūdnai nužvelgiau Nesę kuri į mane žvelgė atsisveikinančiu žvilgsniu. Mano žvilgsnis užkliuvo už prie narvo padėto didelio mėsos gabalo. Prisiminiau alkaną Mažylį. Apsižvalgiau ar niekas nežiūri ir pastvėrusi mėsą pasikišau po švarkeliu. Pasilenkiau prie narvo atsisveikinti:

- Ate, Nese, tikiuosi dar susitiksim,- liūdnai sušnibždėjau.  Pastebėjau spynelę. Į galvą  atėjo beprotiškas planas. Kelis kartus nestipriai trinktelėjau per ją . Nieko neišeis- rakto neturėjau, o ir trankyti jos nesinorėjo kai aplink sukiojosi fejunai. Staiga išgirdau spraktelint. Nustebau. Paklibinau spynelę ir dar labiau nustebau kai ji lengvai nusiėmė. Bet nebuvo laiko stebėtis, nes prie narvo patraukė vienas iš fėjunų. Dar kartą nužvelgiau Nesę ir patraukiau link išėjimo. Visa širdimi tikėjausi, kad jai užteks proto pabėgti. Nuėjau į miegamąjį. Lengviau atsidusau supratusi, kad jis tuščias. Iš po lovos išlindo Mažylis. Priėjau prie jo. Jis nepatenkintas pauostė mane, bet kai ištraukiau mėsą tiesiog nušvito. Po kelių akimirkų pastangų padalinti mėsą perpus ji galiausiai pasidavė. Padaviau Mažyliui vieną jos gabalą. Jis apsilaižė ir pradėjo ėsti.

 Išgirdau žingsnius. Greitai pastūmiau Mažyli su visa mėsa po lova ir atsisėdau ant jos. Į miegamąjį sugužėjo visos merginos, jos susijaudinusios šnibždėjosi. Kai jos visos suėjo į kambarį įžengė Šviesos Sargybinis. 

- Dėl saugumo prašau jūsų šįvakar pasilikti miegamajame. Pabėgo vienas gyvūnas jis gali būti pavojingas,- Jis įtartinai nužvelgė mane, pasistengiau atrodyti nustebusi, bet nebuvau tikra ar Jį įtikinau.

- Jei kuri nors bus pastebėta šįvakar vaikščiojanti po koridorius ji bus pašalinta iš mokyklos,- taip taręs Jis apsisuko ir nuėjo.  Žinojau, kad mane turėtų graužti sąžinė, nes jei jie neras Nesės Zojai baigsis blogai. Bet dėja jaučiausi atvirkščiai. Buvau laiminga.

Tikiuosi patiko. Ačiū tiems kas skaitote :)