Juodoji Fėja (Laikinai sustabdyta)

12. Vakaras

Moviau kuo greičiau į miegamąjį. Bandžiau save į tikinti, kad Šviesos Sargybinis manęs neatpažino. Nors iš Jo žvilgsnio sprendžiau, kad ši teorija nepasitvirtins.  Prilėkiau miegamąjį. Bandžiau suvaldyti kvėpavimą kuris nuo bėgimo ir adrenalino labai padažnėjo.  Nuraminau Mažylį kuris vis dar spurdėjo po švarkeliu ir kuo tyliau pravėrusi duris žengiau į kambarį.  Atsidusau pastebėjusi, kad visos merginos nusisukę ir nekreipia į mane dėmesio, tik Beatričė klausiamai žiūrėjo į mane. Pridėjau prie lūpų pirštą ir tikėjausi, kad ji susipras nieko nesakyti. Beatričė supratusi linktelėjo, bet iš jos žvilgsnio supratau, kad ji paskui viską išklausinės. Nebuvau tikra ar noriu jai atskleisti visą tiesą.

 Atsisėdau ant lovos ir įsmeigiau žvilgsnį į duris- laukiau kol pro jas įsiverš Šviesos Sargybinis ir paskelbs, kad esu išmetama iš mokyklos. Palaukusi kol į mane niekas nežiūrės greitai pakišau Mažylį po lovą, taip sparčiai augantis jis greitai nebetilps po ja. Tikėjausi, kad bent jau jis liko nepastebėtas. Žiūrėdama į Mažyli prisiminiau Nesę. Vis dar gerai nesuvokiau, kad ji iš tokio mažo ir trapaus gyvūnėlio pavirto į tokį didingą ir nenugalimą drakoną. Prieš akis stovėjo nuskrendančios Nesės vaizdas. Prisiminiau, kaip gražiai jos žvynai spindėjo saulėlydžio fone. Nors jie atrodė plonučiai ir trapūs nuojauta kuždėjo, kad tai geriausi šarvai pasaulyje. Nesės galvą puošė dideli gražūs ragai. Nuo jų iki pat uodegos ėjo eilė aštriausiu spyglių. Į akis krito Nesės nagai kurie panašėjo į kalavijo asmenis.  Bet labiausiai žvilgsnį traukė milžiniški sparnai. Kurie be jokio vargo skrodė dangų.  Šis drakonas atrodė labai didingai ir kartu kraupiai. 

Papurčiau galvą bandydama pamiršti išskrendančios Nesės vaizdą, tikriausiai ją tada mačiau paskutinį kartą. Staiga koridoriuje  pasigirdo žingsniai.  Mano širdis nusirito į kulnus- šiuos žingsnius atpažinau puikiausiai. Prasivėrė durys ir per jas įžengė Šviesos Sargybinis. Kambaryje įsivyravo mirtina tyla. Sargybinis neskubėjo nieko sakyti. Nujaučiau, kad Jis mėgaujasi mane erzindamas, nes tuo tarpu aš tiesiog meldžiausi, kad manęs nepašalintų iš mokyklos. 

Šaunuolė, Tėja, mokykloje neišbuvai nė savaitės!- mintyse "gyriau" save.

- Pavojaus nebėra,- pranešė Sargybinis žiūrėdamas į mane.- Šiaurinėje mokyklos pusėje vyksta remontas taigi prašome ten neiti.

Bandžiau neprasijuokti, taip įdėmiai stebima Jo. Neišėjo. 

- Panele, Tėja, norėtumėte ką nors pasakyti?- oficialiai paklausė Sargybinis. Akimirksniu nusiraminau. Nekilo abejonių, kad sekantys Jo žodžiai bus apie tai jog išmeta mane iš mokyklos. Bet Jis tik apsisuko ir nuėjo prieš tai galvos linktelėjimu leisdamas suprasti jog Jis viską žino. Nieko nesupratau. Jis neišmetė manęs iš mokyklos? 

-Valio!-Nesusilaikiau nepašokusi nuo lovos. Merginos pažvelgė į mane kaip į beprote.

- Pavojus praėjo...- bandžiau pateisinti savo poelgį.- Galima išeiti pasivaikščioti. 

Žinau, kad galėjo nuskambėti ne labai įtikinamai, bet tuo tarpu nieko geriau nesugalvojau. Patraukiau prie durų ir demonstratyviai jas atidariusi įžengiau į koridorių, kad nebereikėtų toliau aiškintis. Išgirdau, kaip mano pilvas sugurgia, tai padėjo apsispręsti kur noriu eiti. Patraukiau į miestą ieškoti kavinės. Netrukus išvydau jaukią kavinukę šalimais mokyklos. Įžengusi į ją pastebėjau kad visur pilną fėjų. Jos visos buvo susispaudę grupelėmis ir kažką karštai aptarinėjo. Atsistojau į eilę.

- Tu fėjų mokyklos mokinė?- paklausė šalimais stovinti fėja.

- Mmm...- kažką neaiškiai sumurmėjau.

- Gal žinai kas šįvakar ten įvyko?- paklausė ji.

- Kas?- bandžiau apsimesti kvaišale. Tai aišku, kad jie visi aptarinėjo drakono išskridimą.

- Negi jūs nematėte kaip didžiulis drakonas išsiveržė per mokyklos stogą ir nuskrido į tamsiųjų miškų pusę?- stebėjosi fėja. 

- Mums nebuvo galima išeiti iš kambario,- ramiai aiškinau nors mintyse stebėjausi  Kodėl man nieks nieko nesakė apie tamsiuosius miškus? 

- Aaa...- nusivylusi baigė pokalbį fėja. 

- Ko norėtumėte?- paklausė manęs pardavėja.

- Aaaa... Aš Tėja mokausi fėjų mokykloje norėčiau dienos pietų išsinešimui,- biški sutrikusi pasakiau- dar vis nepripratau prie tokios pirkimo tvarkos. Nuėjau prie stalo palaukti kol atneš užsakymą. Netyčia nugirdau šalimais stovinčių fėjūnų  pokalbį:

- Tas drakonas čia pasirodė ne šiaip sau,- pasakojo vienas.

- Sklinda gandai, kad vakarinę fėjūnų šalies pusę buvo užpuolę kažkokie neaiškūs riteriai kurie skrido ant tokių drakonų,- prisidėjo kitas.

- Netikiu. Pagal mane jei tai būtų tiesa Karalienė jau kauptų kariauną, -prieštaravo trečiasis. Vos susilaikiau neįsikišusi į pokalbį, bet mane sulaikė  priėjusi padavėja.

- Štai jūsų užsakymas,- pasakė ji man. Taigi teko imti maistą ir išeiti iš kavinukės. Grįždama į mokyklą kramsnojau bulvytes ir masčiau apie tai ką išgirdau kavinėje. Kol pasiekiau savo kambarį, maistą jau buvau suvalgiusį- taigi dėžutę išmečiau į prie durų stovinčią šiukšliadėžę ir įžengiau į kambarį. Nustebau- dauguma merginų jau miegojo. Tik tada supratau kokia aš pavargusi. Taigi išsidrėbiau ant lovos ir akimirksniu užmigau.

Vidurnakti mane pažadino klykimas. 

Žinau, kad šita dalis visiška nesąmonė, bet pasistengsiu, kad kita būtų įdomesnė. Atsiprašau už klaidas.  Tikiuosi patiko, norėčiau nuomonių :)