Juodoji Fėja (Laikinai sustabdyta)

16. Komendanto valanda

Stengdamasi įsiminti tekstą, kelissyk jį perskaičiau sau mintyse, bandydama ignoruoti besikartojantį sakinį. Galiausiai pasidaviau ir garsiai užverčiau knygą, pykdama ant direktorės, kad kaip tik dabar nutarė visus sukviesti. Atsistojusi nuo patogaus fotelio, skubiai nunešiau knygas ant bibliotekininkės stalo. Šioji nepritariamai suniurnėjo tarytum negalėtų patikėti, kad aš dar čia. Nejaukiai šyptelėjau ir patraukiau salės link. Koridoriuose fėjų jau nebebuvo, spėjau, kad visi jau salėje. Tikiuosi vėluoti netaps mano įpročiu. 

Salėje kaip ir maniau knibždėte knibždėjo fėjų. Sunkiai prasibrovusi iškėliau galvą taip bandydama geriau apsižvalgyti ir greičiau rasti klasiokes. Netrukus pastebėjau įnirtingai man mojančią Beatričę. Alkūnėmis ir rankomis skyniausi kelią jos link, kol galiausiai ji mane apkabino tarytum būtume nesimatę 100-tą metų. 

 - Jau galvojau, kad neateisi. Tikiuosi vėlavimas netaps tavo įpročiu?- šypsodamasi tarstelėjo ji, bet nelaukusi mano atsakimo nusisuko ir suspiegė draugėms kažką panašaus į "ji gyva ir sveika". Prunkštelėjau iš tokio jos elgesio, bet nieko jai nesakiau. Mano dėmesį patraukė Sargybinis užlipęs ant pakilos:

 - Prašau tylos! Direktorius nori pranešti žinią. Prašau išklausyti ir paisyti jo nurodymų,- vos tik jis nutilo ant pakilos užlipo vidutinio amžiaus vyriškis jo smėliniai sparnai vos matomai plazdėjo už nugaros suteikdami vyrui solidarumo, bei didingumo. Palaukęs kol visi nurims jis ramiai prabilo:

 - Sveiki, visi. Aš fėjų mokyklos direktorius, karalystės karalienės vardu skelbiu, kad šalyje yra skelbiama neįprastoji padėtis ir įsigalioja komendanto valanda nuo 8-tos valandos, kol neramumai aprims. Pagauti nesilaikantys šio įstatymo bus nubausti ir išmesti iš mokyklos,- baigęs kalbą direktorius apsisuko, nulipo nuo pakylos ir išėjo iš salės. 

Pasigirdo skysti plojimai. Aiškiai girdėjau nepritariamus mokinių šnabždėsius ir tylius mokytojų aikčiojimus. Vienintelis Šviesos Sargybinis neatrodė nustebęs, arba pernelyg gerai mokėjo slėpti emocijas. Kodėl buvo paskelbta komendanto valanda? Kažkas vyksta, bet tai yra nuo mūsų slepiama. Žiūrėdama į ramų Sargybinio veidą supratau, kad jis žino visus atsakymus. Mintyse prižadėjau sau būtinai jį išklausinėti. Iš apmąstymų mane pažadino skaudus Beatričės stumtelėjimas ir kandus komentaras apie miegą. Akivaizdu, kad pranešimas jos nepradžiugino, bet negaliu jos kaltinti man pranešimas taip pat geros nuotaikos nepridėjo. Nenorėdama jos dar labiau suerzinti sunkiai skyniausi kelią link išėjimo tuo pačiu metu bandydama nepamesti iš akių Šviesos Sargybinio. Bet šis regis niekur neskubėjo ir toliau stovėjo atsirėmęs į sieną, skirtingai nei dauguma dabar, akivaizdžiai ramus. 

Pagaliau išėjus pro duris lengviau atsidusau ir palaukiau vis dar su minia  besigalynėjančių merginų. Kai galiausiai uždususios draugės sustojo šalia manęs pro duris žengė Šviesos Sargybinis ir nesižvalgydamas aplink patraukė savo keliais. Negalėjau leisti jam nueiti ir palikti mane nežinioje. Todėl sumaliau draugėms neaiškų pasiteisinimą ir nusekiau paskui jį. Jo šviesūs pilkai margi plunksniniai sparnai tai išnykdavo, tai vėl išnirdavo minioje. Palaukiau kol jis pasuks į kitą koridorių taip sumažindamas aplinkinių skaičių ir sukaupusi drąsą čiupau jam už rankos, taip priversdama jį atsisukti į mane:

 - Kas vyksta?- paklausiau. Nustebintas Sargybinis akimirką žiūrėjo į mane negalėdamas patikėti mano drąsa ar kvailumu, bet galiausiai jo žvilgsnis pasidarė atšiaurus ir tylėdamas jis ištraukė savo ranką man iš delno, apsisuko ir nuėjo. Stebėjau jo tobulai gražų, raumeningą kūną tolstant nuo manęs ir abejojau savo poelgiu. Gal tikrai nederėjo taip užsipulti? Bet neketinau pasiduoti. Todėl dar kartą pasivijau jį ir atsistojau priešais taip neleisdama jam eiti toliau. Nepatenkintas Sargybinis sustojo, bet dabar jo žvilgsnis atrodė kone piktas. Kalbėjau toliau bandydama nekreipti į tai dėmesio:

 -Kodėl buvo paskelbta komendanto valanda? Kažkas yra nuo mūsų slepiama ir tu žinai kas!- dūriau į jį pirštu. 

 -Jeigu nori žinoti komendanto valandą pasiūliau aš,- išvestas iš kantrybės tarė jis ir patraukė mane nuo kelio. Nežinau ko tikėjausi bet tikrai ne to. Todėl jo kūnui su dangiškais sparnais galutinai dingstant minioje net nebandžiau jo vytis. Tik susimąsčiusi stovėjau pustuščiame koridoriuje ir apmąsčiau savo apsikvailinimą. Viena vertus Sargybinis tikrai kažką žinojo, bet buvo aišku, kad jis nieko nepasakys.

Tadadadam :DDD Žinau, kad dalis trumpa, bet manau, kad nusipelniau labai daug vote ir com, nes tai jau 2 dalis per šiandieną! Taigi com ir vote :)