(Paaiškinimas: sparnai išauga tada kai sužinai, bei išmoksti savo galią. Šiuo atveju naktis po pamokos. Čia paaiškinau, nes kaikas nesuprato :D )
Aplink mane aidėjo klyksmai. Staigiai pramerkiau akis- šią nakties dalį buvau visai pamiršusi. Nors buvo labai tamsu mačiau kaip netoli manęs gulinti mergaitė klykdama raitosi lovoje. Netrukus prie jos prisidėjo dar kelios merginos. Pakraupusi atsisėdau lovoje. Staiga mano nugaroje kažkas trakštelėjo. Man ėmė stigti oro. Didžiulis skausmas akimirksniu išplito visame kūne. Iš mano lūpų išsprūdo kraupus klyksmas, jis buvo persmelktas agonijos. Jaučiau lyg mano kaulai lūžtų, sausgyslės plyštų ir būtu vėl klijuojamos iš naujo. Ir taip vėl, vėl ir vėl... Mano raumenys tai įsitempdavo, tai atsipalaiduodavo todėl niekaip negalėjau nustoti purtytis. Galvojau jog ši naktis niekada nesibaigs...
Nepamenu kada skausmas atslūgo. Bet išaušus rytui buvau tokia nusikamavusi, kad nebeturėjau jėgų net pramerkti akių. Su siaubu skaičiavau sekundes iki Molės įsiveržimo į kambarį. Abejojau ar man pavyks atsiplėšti nuo lovos. Išgirdau atsidarant duris. Suaimanavusi norėjau įsiknisti dar giliau į patalus, bet deja mano kūnas prieštaravo belekokiam judesiui. Sutelkusi visas jėgas atsargiai pramerkiau vieną akį. Likau išsižiojusi. Grupelė merginų spietėsi kambario viduryje. Jos buvo smarkiai pasikeitusios, nes už jų nugarų stūksojo ryškus raudoni drugelio sparnai. Tarp jų pastebėjau Evos veidą. Dabar suprantu, kodėl jai taip gerai sekėsi su driežiuku. Prisiverčiau pakilti iš lovos. Maudė net ir tuos raumenis kurių net neįtariau esant. Kęsdama raumenų skausmą patraukiau link Evos. Mane sustabdė Beatričės pašaukimas:
- Geriau jau ruoškis pamokoms, paskui mums leis atsisveikinti.
Nieko nesuprasdama apsisukau ir nužingsniavau link jos. Mane apėmė smalsumas apžiūrėti savo sparnus. Pabandžiau žvilgtelėti per petį- jų ten nebuvo! Pasijutau visai suglumusi. Buvau įsitikinusi, kad po tokios siaubingos naktis jie tikrai turėjo išdygti. Apsižvalgiau aplinkui, visos naktį klykusios merginos puikavosi nuostabiais sparnais. Tai kodėl aš jų neturiu? Beatričės paklausti ne tik nedrįsau, bet ir nespėjau. Išraiškingai tiksintis laikrodis pranešė apie netrukus prasidėsiančią pamoką. Paskubom apsirengiau suknelę ir susirišau plaukus į kasą. Galiausiai išėjome iš kambario ir palikome jame naująsias fėjas. Beeidama link salės Beatričės paklausiau vieno iš man rūpinčių klausimų:
- Ką turėjai omenį sakydama, kad jie mums duos laiko atsisveikinti? Jos kažkur išvyksta?
Beatričė nustebusi pasižiūrėjo į mane:
- Tai žinoma! Jos tęs mokslus gyvūnų fėjų mokykloje. Kaip kiekvienos rūšies fėjos po sparnų įgavimo.
Dabar buvo mano eilė nustebusiai žvelgti į ją, bet deja kito klausimo suformuluoti nespėjau, nes priėjome salę. Tik įžengusi į ją pastebėjau jog trūksta bent trečdalio mokinių. Tikriausiai jie šiandien iškeliaus į naują mokyklą.
Mano apmąstymus vėl nutraukė svarbus Šviesos Sargybinio žvilgsnis. Atrodo bent jau vienas fėjūnas nustebo išvydęs jog man neišdygo sparnai. Bet greitai Jo veidas pasikeitė ir Jis reikšmingai žvilgtelėjo į laikrodį. Mes vėlavome penkiomis minutėmis. Nejaukiai apsižvalgiau ir patraukau prie laisvo suolo. Vos man spėjus atsisėsti prakalbo Sargybinis:
- Šiandienos pamokos tema- Jėgos fėjos. Dabar biškį papasakosiu istorijos, o paskui eisim į stadioną pasitikrinti jėgų,- Jis žaismingai nusišypsojo, o aš tuo tarpu galvojau, kad numirsiu. Ryte vos galėjau pramerkti akis, o dabar visų mano skaudančių raumenų akivaizdoje Jis drįstą teigti jog mes eisime sportuoti!?
- Šios rūšies fėjos atsirado...- visiškai Jo nesiklausiau. Tikrai labai abejojau ar man pavyks apvilkti savo skaudantį kūną nors vieną ratą aplink stadioną. Todėl klausytis teorinės dalies nekiek neapsimokėjo. Bandžiau paskutines ilsėjimosi akimirkas praleisti turiningai. Dar prieš užmigdama apžvelgiau kambarį. Nudžiugau pamačiusi jog dauguma draugių neišvyks. Maždaug tada mano protas apsiblausė ir aš užmigau viduryje pamokos.
Atsiprašau, kad Jums taip ilgai teko laukti naujos dalies, bet pagaliau ją įkėliau :) Nujaučiu, kad ši dalis nėra labai įdomi, labai norėčiau nuomonių :) Ačiū tiems kas skaitote, linksmo helovino :)
ВЫ ЧИТАЕТЕ
Juodoji Fėja (Laikinai sustabdyta)
ФэнтезиTėjos gyvenimas nuobodus. Savo klasėje ji - pilka pelytė. Bet jos gyvenimas pasikeičia kai vienos ekskursijos metu pamato blykstelėjimą ir smalsumo vedama nueina link jo. Ji laimingo atsitiktinumo dėka (o gal ir ne visai laimingo) pakliūna į kitą pa...