Sorry, Love | LT

Kuo pasitikėti, o kuo ne

Aš ir vėl sugrįžau su nauja dalim!!! PAGALIAU!!!
GERO SKAITYMO IR NEPYKIT JEI BUS KLAIDŲ.
Atsikėliau nuo kažkieno krutinimo. Tai buvo Peitė.
- Kelkis, pragaro be tavęs neištemsim, - pasakė kiek šyptelėdama.
- Aš nesijaučiu gerai... Gal geriau aš šiandien dar pabūsiu namie... - pasakiau tyliai.
- Bet jei ryt neatsikelsi iš lovos aš tave nuogą nutemsiu į mokyklą, - pasakė įspėjamu balsu.
- Supratau, madam sisi, - pasakius užsisukau į kitą šoną.
Girdėjau, kaip ji atsidūsta ir išeina iš kambario.
Pragulėjus valandą sugalvojau parašyt Kajui.

*Zoja* Labas, čia Zoja.
*Kajus* Labas, Zoli.
*Zoja* Tai dar vis galioja susitikimas? Man tikrai praverstų prasiblaškyt...
*Kajus* AIŠKU!! Aš tavęs nenuvilsiu!!
*Zoja* Kelintą?
*Kajus* Persirenk ir išeik.
*Zoja* Iš kur tu žinai kad aš vis dar lovoje ir su pižama? Taip ir žinojau, kad tu ekstrasensas.
*Kajus* Tu mane žinai kaip nuluptą ir dabar spėju, kad dar 10 minučių prasivoliosi lovoje tu tingine neraliuota.
*Zoja* EKSTRASENSAS ARBA RAGANIUS!!!
Prasivoliojus dešimt minučių pagaliau atsikėliau. Nuėjau į vonią ir pažiūrėjau į veidrodį. Atrodžiau žiauriau už chaosą. Nusiprausus persirengiau į:

Susišukavus plaukus išėjau. Ant laiptų sėdėjo Kajus. Aš negalėjau jo nenufotkint, nes jis atrodė tobulai...

Staiga jis atsisuko.
- Tu ką tik mane nufotografavai, - jis vaidino piktą.
- O tai kur labas, - susiraukiau.
Jis tik šyptelėjo ir atsistojo. Nepraėjus net sekundei aš jau buvau jo glėby. OMG!! Jo kvėpalai tobuli.
- Labas, - tyliai spustelėdamas mane tarė.
- Labas, - nusišypsojau.
Staiga jis atsitraukė ir sukryžiavo rankas.
- Kas? - paklausiau.
- Aš tau neleidau manęs nufotografuoti, - jis primerkė akis.
Nuo jo tokio gesto nusijuokiau, o jis kartu su manim.

Kartu su Kajum mes ėjom pavalgyt į kavinę. Tik įėjus į ją pajaučiau žvilgsnį. Atsisukus į tą pusę pamačiau Bredą, Luką ir Chris. Jie visi žiūrėjo į mane susiraukę.
- Alio, - išgirdau Kajų, - aš tavęs jau penkis sykius klausiau ko užsisakysi, - jis nusijuokė.
- Latte, - šyptelėjau.
- O valgyt?
- Nenoriu.
- Gerai. Duokit man du latte ir dar du gabaliukus skaniausio pyrago.
Aš į jį tik atsisukau susiraukus.
- Tu į mane nežiūrėk taip. Aš nežiūrėsiu, kaip badauji.
- Gerai, - iškėliau rankas.
Atsisėdę prie staliuko pradėjom kalbėt nereikšmingomis temomis. Iki kol...
- Galim pasikalbėti? - išgirdau Chris balsą.
- Neturim apie ką, - atsisukau lediniu žvilgsniu.
- Prašau...
- Man tavo prašymų nereikia ir niekur aš neisiu su tavim.
- Bet....
-Girdėjai ką ji sakė? Nyk iš akių, - pasakė nenuleisdamas akių nuo jo.
- O ką tu padarysi, jei neisiu?
- Tada tavo tragiškas snukis prisiprašys plytos paleistos iš mano rankų, - jis be jausmų pasakė.
- Oi, kaip aš išsigandau, bėgu jau, -nusijuokė Chris.
Karlas tiesiog atsistojo ir smogė. Kaip jau Chris ruošėsi trenkt Kajus išsisuko ir pasakė:
- Jei tu ir kitų bosas ir valdai daug valdų dar nereiškia, kad tu už tuos, kurie nepakluso tau esi stipresnis. Tu esi tik atmata. Dabar jei atleisi aš su Zoli noriu normaliai pavalgyti ir be jokių arklio snukių kaip tavo, - jis ramiai atsisėdo.
Jis tiesiog nuėjo.
- Kas tai buvo? - paklausiau.
- Ilga istorija... Bet galiu pasakyt mes vienas kito nekenčiam vien dėl to, kad aš nesutikau būti jo gaujoje.
- O tai reiškia, kad iš mano draugų visi vaikinai priklauso jo gaujai?
- Jap, - jis pasakė.
- O Etanas? - tyliai paklausiau.
- Umm... jis priklausė Kolino gaujai... jis norėjo iš jos išeiti, bet tai nelengva.

Prie mūsų priėjus mielai atrodanti mergina padavė mūsų užsakymus. Karlui dar padavė lapuką. Jame buvo jos numeris. Ji tik šyptelėjo jam ir nuėjo.
- Nesitikėjau, kad tokia miela mergina duos tau numerį, - sumurmėjau po nosim gnaibydama pyragą.
- O ką? Aš per prastas gaut merginų numerius?
- Ne, tiesiog sakau, kad nesitikėjau to iš jos, - dar vis gnaibiau pyragą.
- Valgai pyragą, nes kitaip aš jį visą sugrūsiu tau į burną, - nusijuokė.
- Gerai, jau gerai.

Pavalgę ėjom pasivaikščioti. Staiga gavau žinutę.

*Peitė* KUR TU?!?

*Zoja* Aš išėjus, už kokio valandos grįšiu.

*Peitė* Pasakysi kiekvieną smulkmeną. Su kuo buvai, kur, ką veikėt ir kaip jis ar ji tave ištempė iš lovos. Man tos paslapties reikia.

*Zoja* Okay.

Visą laiką mes kalbėjom. Tik dabar pastebėjau, kad jau sutemę, o mes pačiam centre.
- Aš jau turėčiau eit mano.
- Aš tave palydėsiu, - jis šyptelėjo.
Visa kelią mes ėjom tylėdami, bet man tai patiko. Priėję Heilės namus sustojom.
- Tai iki kito susitikimo, - nuleidau galva. - iki, Kajau.
Aš jau apsisukau ir žengiau žingsnį, kai pajaučiau jo ranką pagriebiant. Jis mane atsuko ir pabučiavo. Tai aišku aš atsakiau į jį.

Jis iš lėto atsitraukė ir šyptelėjo
- Buvo verta laukti, - tyliai pasakė. - Dabar tai tikrai iki, - šyptelėjo.
Aš tik žiūrėjau į jį nesupratus kas ką tik įvyko. Greit jį prisitraukus dar syk pabučiavau.

Atsitraukus šyptelėjau. Kajus tik užkišo mano plaukų sruogą už ausies ir šyptelėjo.
- Tu net neįsivaizduoji, kokia esi graži.
- Man jau reikėtų eit vidun, nes jaučiu draugių žvilgsnius man į nugarą, - nusijuokiau.
- Labos, Zoli, -jis apkabino mane stipriai.
- Labanakt, Kajuk.
Atsitraukę dar syk šyptelėjom vienas kitam. Tik įėjus į namus pamačiau jas visas stovinčias su klausiamuoju veidu.
- Tai gal paaiškinsi? - pakėlė antakį Kelė.
- Ten buvo mano vaikystės draugas Kajus, - kiek nepatogiai pasijaučiau nuo jų tokių žvilgsnių.
- Nekreipk dėmesio į ją. Ji šipina tave su Chris, - nusijuokė Heilė.
- O dabar pasakok kiekvieną smulkmeną, - pasakė Peitė.
Papasakojus Heilė su Peite buvo išsišiepę, o Kelė susiraukus.
- Tu žinai, kad jis ne toks ir geras? - paklausė ji.
- Pasakyk nors vieną priežastį, - susiraukiau.
- Jis Chris priešas. Jis nesutiko su pasiūlymu vienu.
- Tai aš taip suprantu, tu esi Chris gaujos narė ir dėl to nekenti jo, ane?
Ji man nieko nesakė.
- Tu žinojai kur mano brolis įsivėlęs? -paklausiau kiek piktokai.
- Taip, - tyliai pasakė.
- O aš dar tave laikiau drauge... - pasakius nuėjau į savo laikiną kambarį.
Nuo šios akimirkos nežinau kuo pasitikėti, o kuo ne....

Labai atsiprašau, kad nekėliau ilgai dalies. Bandysiu būt aktyvesnė, nes net skauda žadėt to ko neištesi...
Nors ir kaip dažnai noriu kelti dalis, tiesiog negaliu. Šie mėnesiai man tikrai buvo tikri išbandymai.
Net nesmerkiu, jei jūs pykstat ar būsit neaktyvūs.