Sorry, Love | LT

Kas Zojai negerai?

- Kur tu buvai?

Atsisukus pamačiau Chris.
- O koks tavo reikalas?

- Didelis. Dabar sakyk.

- Jei ir pasakyčiau, tai nebūtų tavo reikalas, - šaltai atsakiau.

- Kas tau atsitiko?

- Nieko, - be jausmų atsakiau nors giliai širdyje klykiau iš sielvarto.

- Čia dėl mano merginos? - jis pasakė nusijuokdamas.

- Neįsivaizduok, kad tu esi pasaulio bamba ir viskas tik dėl tavęs. Turiu savų reikalų, - atsakiau ir pradėjau lipt laiptais.

- Ir kokių reikalių tokia pelytė turi? - jis dar ir šaipytis išdrįso.

- Aš turiu gyvenimą ir be jūsų visų. Tu manęs dar nepažįsti, tai geriau atsitrauk, - išspjovus sausai žodžius nuėjau.

Bet ne, jis būtinai turi dar įsiveržt į mano kambarį. Apsidairęs susiraukia. Dieną vos ne visus senus daiktus išmečiau. Nuo nuotaukų ant sienos iki tapetų su gėlytėm. Mano kambarys atrodė kaip bomžynas.

- Kas čia atsitiko? - jis rimtai paklausė.

- Urakanas atsitiko, o dabar dink.
- Tu taip atsidėkoji draugams išmesdama jų dovanotas dovanas ir nuotraukų nulupimas nuo sienų. Ir kas po velnių tau užėjo, kad tapetus sudraskiai? - jis jau piktai pasakė.

- Ne tavo reikalas.

- O jei mano. Juk tu mano draugė! - jis jau surėkė.

- O kas jei ne? - sausai pasakiau. - O kas jei tu man niekas? Tiesiog brolio "draugas". Pala tu jam ne draugas o vadovas, niekas daugiau, - pasišaipiau.

- Tai dabar atstumsi visus, kuriems tu rūpi? Nesuprantu aš tavęs. Kaip per sušiktą dieną gali pasikeist žmogus?..

- O gal aš tik nusiėmiau kaukę, kurią jum rodžiau? Tu apie tai nepagalvojai? - nusijuokiu netikrai.

Jis tik priėjo prie manęs ir uždėjo delną ant veido.

- Kodėl tu taip elgiesi, - švelniai pasakė žiūrėdamas į akis. Atrodė jis bandė įželgt jose nors truputį gyvumo, bet nerado.

- Kiek galiu sakyt. NE. TAVO. REIKALAS! - surėkiau. - O dabar prašyčiau dingt iš mano kambario. Ryt man į mokyklą ir noriu pailsėt, o ne su tokiais daunais kalbėtis.

Jis nieko nesakęs išėjo. Sušiktas adapteris. Tegu pasigydo. Mečiau lempą į sieną. Reikės ryt naują nusipirk. Kaip ir kompą, kurį ką tik sviedžiau į sieną. Ir vazą. Taip pat ir televizorių. Aprimus apsižvalgiau. Mano kambarys atrodė, kaip būtų zombių apokalipsė. Iš lėto surinkau. Viską išmetus atsiguliau į lovą.

************************************

Pabudus ryte pažiūrėjau kiek valandų. Dabar yra be penkių aštuonios. Ai pavėluosiu tai nieko. Užsidėjau juodus džinsus ir megztinį su užrašu "F*CK OFF". Pasiėmus kito motociklo raktus (turiu du) užsėdau ant jo ir pagazavau. Išlėkus iš kiemo privažiavau mokyklą. Pirma pamoka matkė. Pas tą raganą. Ohh... Nervina. Į klasę įėjau nesibeldus ir iškart atsisėdau tuščiame suole.
Prie manęs priėjo ta debilė.
- Panele, gal jau nors pasibelst ir atsiprašyt reikia, kad vėluoji į pamoką. Tėvai tavęs to neišmokė.
- Jie daug ką mane išmokė GULINTYS KAPE, - šyptelėjau fake smile.
- Mandagumo Zolija, - pasakė jau susinervinus.
- Nerėkit, paskui per jus mokiniai kurti liks, - pasakiau ir visa klasė prapliupo juokais tik mano "draugai" t.y. Peitė, Heilė, Bredas ir Karlas nesijuokė, o buvo susiraukę, kaip kokios citrinos užvalgę.
Gera naujiena, kad Džeksonas pateko į mano klasę. Pamojavau jam.
Tie dar labiau susiraukė.

- Džeksonai eisi po šios pamokos su manim į kavinę?

- Tai aišku, noriu ėst kaip velnias, - atsakė.

Kalbėjomės ir juokėmės per visą klasę iki kol mūsų neišsiuntė pas direktorę.
Ji galvoja, kad mes ten eisim? Pasvajok, raganėle.

- Tai kur einam? - paklausė Džeksonas.

- Valgyt, - eidami iš mokyklos pasakiau.

Chris

Po pirmos pamokos su draugais susitarėm eiti į valgyklą. Gaila, kad mums yra atskirų pamokų.
Atsisėdę prie stalo Peitė prakalbo:

- Kas Zojai negerai? Ji vėlavo į pamoką, kalbėjosi ir juokėsi su kažkokiu vaikinu ir ignoravo mus. O dar paskui ją išvijo pas direktorę su juo.

- Tas vaikinas vardu Džeksonas. Ir jis ne vienas iš geručių berniukų, - pasakė Bredas.

- Su kuo? - susiraukiau. - Vakar ji grįžo apie trečia valandą ir kalbėjo su manim kaip su niekuo. Sakė, kad aš jai niekas. O jos kambarys... Chaosas.

- Kažkas ne taip. Dar prieš išvažiuojant iš ligoninės jai viskas buvo gerai. Buvau nuėjęs jos aplankyt, kaip ją išrašė ir ji elgėsi įprastai. O dabar elgiasi kaip mes šiušklės būtume, - pasakė Bredas.

- Gal kas atsitiko Zojai? - paklausė Vaidas. - Gal dėl to, kad mūsų mielasis Chris susirado kitą jai prisipažinęs meilėje. Nebijok aš viską žinau. Man pasakojo Bredas.

Visi atsisuko į mane susiraukę.

- Tu dar nesupranti, kad ji pametus dėl tavęs galvą tik bijo, tai pripažint ir dabar matosi kodėl, - pasakė Heilė.

- Labai pametus, taip kad net gale valgyklos laižosi su kitu. Kaip ten jis. Džeksonas, - supykęs pasakiau.
Nors iš tikro pažinojau jį.
Taip norėčiau jam išmalt snukį. Ką jinai jame mato gražaus?
Visi atsisuko į ta pusę kur aš rodžau. Ten Zoja su tuo debilu apsikabinę kažką kalbasi ir juokiasi.

- Iš vis iš kur jinai jį pažįsta? Jis juk pirma diena čia. O ji jau elgesi, kaip su seniai matytu vaikinu. - kalba Kelė.

- Aš žinau, - prie mūsų prisėda Kajus. - jis gyveno mano kaiminystėje, kaip dar nebuvau išsikraustęs. Buvo šaunus vaikis, kaip buvo jaunas, bet vėliau įsivėlė į nešvarius reikalus. Esmė tame, kad jis turėtų eit į aukštesnę klasę, bet jis pareikalavo būti kartu klasėje su Zoja nesvarbu kas ir nežinau kodėl.

- Bet kodėl ji su juo taip bendrauja?

- Kiek išsiaiškinau per valandą jie kartu, kaip aš išvažiavau buvo slapti draugai. Zoja nenorėjo, kad kažkas žinotų. Bet vieną dieną jis Zojos vos nenužudė dėl kažko, bet dabar sutaria, kaip nieko nebūtų buvę, - kalbėjo Karlas.

- Reikės daugiau pasikapstyt apie Zoja ir Džeksoną, - pasakiau rimtai.

Zoja

Prieš dvidešimt minučių kavinėje

- Davai paerzinam mano "draugus" ir apsimetam, kad susitikinėjam, - pasakiau su piktdžiugiška šypsena.

- Galim, - Džeksonas nusijuokė.

Tesinys kitoje dalyje