Sorry, Love | LT

Kartais geriau visus ignoruoti

PAGALIAU PARAŠIAU DALĮ!!!!

JAU GALVOJAU,  KAD NEĮSTENGSIU...
ŠIĄ DALĮ PERRAŠIAU GAL KOKIA 10 KARTŲ...
JAU GALVOJAU VISKAS,  BET... PARAŠIAU!!!

GERO SKAITYMO!!!
MYLIU!!!

Atsikėliau nuo garsaus žadintuvo.  Ah....  Pamiršau išjungti.  Juk šiandien prasidėjo atostogos. Pagaliau!  Bet...  Ką man veikti?  Peitė vakar išvažiavo pas kažkokias giminias,  o Heilė su Kele kažkokiame klube. Sugalvojau.  Eisiu pabėgiot. Persirengus į:

Išėjau iš namų, pradėjau bėkt. Pribėgus parkelį atsisėdau ant suoliuko.  Šis parkelis tikrai toli mano namų,  nes jame dar nesu buvus.  Prieš mane vaizdas buvo gražus.  Daug medžių ir vidurį parko fontanas.  Dar toliau matėsi ežeras. Nuėjus prie jo atsisėdau ant lieptelio. Įkišus kojas į vandenį grožėjausi vaizdu.
- Labas,  - kažkas pasakė.  Tai buvo Chris.
- Ko tau?  - tyliai paklausiau.
- Norėjau atsiprašyti,  - jis prisėdo prie manęs.
- O kam?  Ką tu sakei yra tiesa...  Aš niekada neturėjau draugų...  Net neįsivaizduoju kaip kartais elgtis reikia...
- Tai ne tiesa.  Aš tiesiog... - jis sustojo ir nusisuko.
- Kas?
- Pamiršk,  - tai pasakęs atsistojo ir pradėjo eit
- Kaip man pamiršti jei tu užsiminei? - garsiai paklausiau.
- Negalvok apie tai,  - jis stabtelėjo,  bet neatsisuko. Kaip jis nuėjo man neišėjo ką tik įvykęs pokalbis. Kažin ką jis turėjo omenyje? Dar kiek pasėdėjus parbėgau namo. Tai aišku nieko nebuvo. Nuėjus į savo kambarį iškart lindau po dušu persirengiau į:

Atsigulus pradėjau žiūrėt kažkokį filmą per televizorių.  Tai aišku romantinis...  Bet dabar nieko gero nerodo. Teks žiūrėt šitą š... Staiga mano telefonas pradėjo skambėti. 
- Klausau?  - atsiliepiau.
- Labas Zuzu, - taip mane vadino tik mano pusbrolis.
- Benai čia tu? - vos nespiekdama pasakiau.
- Dabar pajaučiau ką reiškia būti kurčiam,  bet taip.  Čia aš,  - nusijuokė.
- Kaip seniai mes matėmės,  - pasakiau.
- Tai tada eik prie lauko durų ir atrakyk jas. Juk nepaliksi už durų. 

Tai išgirdus, kaip viesulas nulėkiau žemyn.  Atrakinus duris užšokau ant jo.
- Kaip aš tavęs pasiilgau,  - jaučiau kaip mano skruostais teka ašaros.
- Aš taip pat,  - jis suspaudė mane. - Ale tu ir lengva,  - pasakė surimtėjęs.  - Tu kažką valgai?
- Tai ne badauju,  - pavarčiau akis.
- Nenorėk vėl atsidurti vos ne prie mirties slenksčio,  nes tada aš tau pats padarysiu galą,  - pasakė rimtai,  bet paskui nusijuokė.
Aš nesijuokiau,  nes iš tikro mažokai valgau. Nuėję į virtuvę iškepiau jam omletą,  o sau tik arbatos.
- O tu nevalgysi?  - pasakė pilna burna.
- Aš pavalgiau ne per seniai,  - pasakiau šyptelėdama.
- Nori į vakarėlį?  Mano senas draugas rengia. Jis vyks užmiestyje.
- Ne...  Geriau aš pabūsiu kur ramu,  - šyptelėjau.
- Bet be tavęs nebus taip smagu,  - pasakė liūdnai žvelgdamas į mane.
- Nepyk,  bet tikrai neisiu.
- Nebūk nuobodi...
- Aš neir nesu nuobodi.  Tiesiog noriu padaryto laisvadienį,  - nusiraukus nuėjau į kambarį.
Atsigulus į lovą pasiėmiau telefoną. Ten buvo žinutė nuo Chris per Snapchat'ą.
* Labas,  gali pagelbėti man? *
* Sakyk*
* Ką daryt jei tau mergina patinka labiau, bet tu sušikai viską? *
Ar tai apie mane kalba?  Ne...
* Ką jau prisidirbai? *
* Pasakiau tokius dalykus,  kurių tikrai niekas neturėtų sakyti.  Bandžiau atsiprašyti,  paaiškinti, bet nepavyko*
Man nuojauta kužda,  kad tai apie mane... Bet aš jam negaliu taip lengvai atleisti... 
* Prisidirbai vyruti...  *
* Tu sakei,  kad persikraustei į Londoną,  ar ne? *
ŠUDAS!!!!
* Nu? *
* Mažu norėtum susitikti? *
* Nemanau,  kad tai gera mintis... *
* Kodėllll????  Ar aš tave pažįstu?!? *
Daugiau aš jam neatrašiau.

Jau sutemę,  namie nieko nėra.  Tik staiga mano bolkone siluetas atsirado.  WTF?!?  Atsidarė durys, o aš su beisbolo lazda norėjau jau trenkti bet...  Ten buvo Chris...
- Zoja?  Ar tu esi Lėja iš Snapchat'o?  - pasakė artėdamas. Prigauta...
- Apie ką tu čia kalbi,  - susiraukiau.  Aš juk vaidybos karalienė.
- Nemeluok,  jūsų vardai labai panašūs,  - mūsų veidus skyrė gal koki 5 centimetrai.
- Tai tik sutapimas,  ką tu čia nusišneki.
Tada prasidėjo mano vaidyba...
- Ateini į mano namus sakydamas,  kad aš kažkokia Lala ar Laja. Gali tiesiog atsiknist nenervinęs?
- Vaidint tikrai gerai moki,  bet tavo brolis jau pasakė, kad tai tavo Snapchat'as. 
Viskas....  Miriau....
Jis buvo taip arti manęs,  kad net galėjau jausti jo kvėpavimą man į lūpas.
- Tu net neįsivaizduoji kaip tu man patinki,  - tai pasakęs jis pabučiavo.
Nors ir kaip norėjau atsakyti į bučinį.  Negalėjau... Atsitraukus trenkiau antausį.
- Daugiau niekada nebučiuok manęs,  - pasakiau piktai.
Jis staiga susiraukė.
- Tik nevaidink,  kad aš tau nepatinku,  - pavartė akis. - Aš visiems patinku. Net gėjai manęs trokšta,  - jis stumtelėjo mane. - Tu už mane geresnio nerasi niekada. Tad naudokis proga kol gali.
- Tu toks pasipūtęs,  kad net šlykštu,  - pasakiau susiraukus.  - Taip tu man PATIKAI, BET JAU NE, -paskutinius žodžius pabrėžiau.  - net neįsivaizduoju kaip galėjo man patikti toks savimeila kaip tu...
Tai pasakius nuėjau į vonią ir užsirakinau.
- Zolija... Atleisk...  Nenorėjau... Kartais net nežinau ką aš kalbu... - girdėjau kaip jam sunku kalbėti.
- Tiesiog atstok,  - tai pasakius nuslydau grindimis. Girdėjau kaip atsidaro ir užsidaro balkono durys.  Atidarius duris atsiguliau į lovą.
- Tai tu neisi į vakarėl...  - sustojo Benas. Galvojau,  kad jis išėjęs. - Kas atsitiko, Zuzu?
- Nieko, - bandžiau paslėpti apsiašarojusį veidą. Jis jį atsuko.
- Kas nuskriaudė mano zuikutį?  - paklausė. Aš tik puoliau jam į glėbį ir pradėjau verkti.
Staiga išgirdau atsikrenkštimą. WTF??? Juk ne per seniai buvo tušti namai.
- Galit išeit?  Dabar Zuzai yra sunkus momentas,  - pasakė dramatiškai.
Aš prunkštelėjau ir atsisukau į durų pusę. Ten stovėjo susiraukęs Lukas.
- Gerai paguodos man gana.  Galit mane palikti vieną, - pasakiau tyliai.
- Kas buvo,  Zoja? - paklausė Lukas.
- Nieko,  - pyktai pasakiau prisiminus,  kad tai jis pasakė. - Dabar galit eit iš čia,  - per sukąstus dantis pasakiau.
Kaip jie paliko mano kambarį persirengiau į:

Ir išėjau pasivaikščioti. Priėjau kažkokį parkeli,  (AGAIN... Tų parkų ten prišikta turbūs:D) bet jis buvo apleistas. Iš vietos pusės jis buvo baugus, o iš kitos jis mane traukė.   Atsisėdus ant purvino suoliuko užverčiau galvą į viršų.  Pamačiau ryškias žvaigždes. Tik staiga išgirdau kai skambina kažkas man.  Tai buvo Lukas. Aš tik atmečiau.  Tada sulaukiau Beno skambučio.  Taip pat atmečiau. Heilės...  Kelės... Ir visų kitų... Visų atmečiau. Pradėjo skambinti Chris?! Aš tik atmečiau. Vėliau tiesiog išjungiau telefoną. Sėdžiu jau nežinia kiek laiko, bet žinau tik tiek, kad ilgai.

***CHRIS***

Jau eina trečia valanda kaip Zoja visus ignoruoja.  Lukas su kažkokiu Benu ieško jos mieste. Visi kiti liko namie jeigu kas jinai pareitų. O aš dabar vaikštau po apylinkes. Mažu ji kažkur netoli...  Jeigu nebūčiau jei pasakęs tų nesamonų šiandien gal ji vis dar būtų namie. Jei ji negrįš, aš save sugraušiu iš visaus...

***ZOJA***

Net neįsivaizduoju kiek laiko čia sėdžiu...  Staiga už savęs išgirstu sutrikusį balsą:
- Zoja?
Tai buvo...

Komentuokit ir votinkit labai prašau!!! ^^

Man taip krizė... Sunku parašyti normalią dalį...
Labai jūsų prašau!!!

IKI!!!
OXOX:***