Sorry, Love | LT

Baikit gėdyt Zoli

Sveiki gyvi :*
Daug nesamonių nerašysiu :D
Gero skaitymo, nepykit dėl klaidų. ^^

Atsikėliau nuo kažkieno purtymo.
- Kelkis, daugiau nepraleisi pamokų, - išgirdau Peitės balsą.
- Mhm... tik dar pusvalandį, - sumurmėjau
- Tu taip už penkiolikos minučių vėluosi, - nusijuokė. - Aš jau varau, o tu renkis.
- Oki, - pasakiau patrynus akis.
Susiruošus pamačiau, kad man liko tik septynios minutės, o iki mokyklos pėkščiomis apie dešimt minučių. Surinkau Kajaus numerį.
- Klausau? - išgirdau jo tobulai duslų balsą.
- Labas tu jau mokykloje?
- Dar tik ruošiuos, o ką?
- Nuveši?
- Tai lysk iš irštvos, - nusijuokė.
Išėjus pamačiau jau laukiantį Karlą.
- Labas, - nusišypsojau.
- Sveikutė, - atsisuko.
- Tu mano mokykloj nesimokai, ne pavėluosi į savo?
- Nesimokiau ten kur tu, bet nuo šiandien pradėsiu lankyt.
Aš tik sukrykštavau iš laimės. Sustoję aikštelėje, norėjau jau daryt duris, bet man nespėjus jas atidarė Karlas.
- Amm... Zoli, galėtum su manim eit iki direktoriaus?
- DIREKTORĖS ir taip galėsiu.
Priėję kabinetą pabarškinau. Išgirdom tą patį švelnų moters balsą:
- Užeikite.
- Laba diena, - abu pasisveikinome.
- Sėskitės, - pasakė ji. - tu tikriausiai Karlas... - ji netesė norėdama, kad pasakytų pavardę
- Signevičius.
- O tu, Zoja, ką čia veiki? - atsisuko į mane.
- Jis mano draugas ir paprašė, kad palydėčiau, - šyptelėjau.
- Gerai... Tavo spintelės numeris 346, netoli Zojos, štai tvarkaraštis ir tu būsi toje pačioje klasėje kaip ji, - nusišypsojo nuoširdžiai.
- Ačiū, viso gero, - Kajus pasakė.
- Viso gero.
Dabar mums pirma matkė. Įėję į kabinetą aš atsiprašiau ,kad vėlavau ir atsisėdau į laisvą suolą. Kajui dar reikėjo sprisistatyti. Mačiau, kaip visos klasės "fyfos" varvina seiles, bet jis nė į vieną nepasižiūrėjo ir atsisėdo šalia manęs. Pajaučiau liepsnojantį žvilgsnį iš galo, atsisukus pamačiau Chris su Kele sėdinčius. Jie abu susiraukę žiūrėjo į mus.
- Zoli, gali padėt? - paklausė Kajus. - matematika ne man suprasti, - nusijuokė.
Kol išaiškinau, kaip reikia daryti uždavinį baigėsi pamoka. Matematika tikrai ne jam.
Išėję iš klasės patraukėm link spintelių.Tik staiga pajaučiau ranką at riešo. Atsisukus pamačiau Chris.
- Mums reikia pasikalbėti.
- Jau sakiau, kad neturim apie ką.
- Tai nebuvo prašymas.
- Kaip ant galvos turėsi karūną tada klausysiu tavo įsakymų, o dabar eik šikt, - nusišypsojau netikra šypsena ir nuėjau.

Po pamokų aš, Kajus, Heilė ir Peitė ėjom į kavinę.
- Kada tu jai pasiūlysi draugauti, - paklausė Heilė Kajaus.
Mačiau iš jo akių, kad jam nejauku tarp trijų mergų.
- Nesikabinėk prie jo, kaip norės - draugaus, - pasakė Peitė.
Užsisakę atsisėdom. Tai aišku aš prie Kajaus.
- Neatsibodo jum stebėt Kajaus? - paklausiau nusijuokdama.
- Neee, - abi pasakė.
- Jūs tinkat vienas kitam, - pasakė Heilė.
Aš tik išraudonavau kaip burokas.
- Baikit gėdyt Zoli, - pasakęs Kajus apsikabino mane per pečius.
Aš jaučiau, kad mano veidas dar labiau pradėjo degt.
Pavalgę nutarėm eit namo pas Heilę, o Kajus į mokyklos aišktelę, nes paliko ten mašiną kvailys tik dar norėjo palydėti mus.
Kai priėjom jos abi iškart dūmė į namus ir paliko mane su juo.
- Tai... - nutesiau atsisukus.
- Man patinka tavo draugės, - nusijuokė.
- Kam jos galėtų nepatikt? - nusijuokiau.
- Bet tu man labiau, - apsikabino per liemenį. Aš tik šyptelėjau ir atsirėmiau su galva į jo krūtinę. Jis padėjo savo galva ant mano. Tik staiga pajaučiau, kaip Kajus pradėjo juoktis.
- Kas? - pakėliau galvą.
- Atsimenu, kaip tu seniau būdavai aukštesnė už mane ir visada apkabinus man padėdavai savo galvą ant mano, ir man tai žiauriai nepatikdavo. Dabar supranti koks tai jausmas... - pažiūrėjo į akis man. - Vis dar netikiu, kad tave praaugau, mažute.
OMG!?! JIS KĄ TIK MANE PAVADINO MAŽUTE!!! Ištirpau jo rankose.
Staiga pajaučiau jo lūpas ant mano...