Zack POV.
-Zack!-prabudau kažkieno purtomas.-Zack! Turi keltis!
Sunkiai pramerkiau akis ir iškart užsiėmiau už galvos. Skausmas perėjo per visą kūną. Pažvelgiau į kūną stovintį virš manęs. Tai buvo Niall. Sunkiai atsistojau. Šūdas, tas vyras tikrai nepagailėjo jėgos..
-Kur t..tėtis?-susiraukęs apsižvalgiau patalpoje. Jokių šūvių nebesigirdėjo. Mačiau tik tėčio kraujo paliktą žymę.
-Jis čia buvo?-Niall supanikavo.
-Taip, tik... Jis.. Manau.. Jis negyvas,-keletas ašarų nuriedėjo mano skruostais, tačiau iš kart jas nusivaliau. Negaliu pasiduoti. Yra mama. Turiu išgelbėti ją.-Kur visi?
-Visi išsiskirstė. Harry nuvežė Waliyah į ligoninę. Keletas vyrų žuvo.-Niall nuleido žvilgsnį į grindis. Iš jo akių mačiau, kad jis susikrimtęs.
-Mama! Ji ten!-iš kart pašokau prisiminęs. Pradėjau bėgti laiptais, o tada link kambariuko kur ją palikau. Staigiai atidaręs duris.. Nieko. Jos nėra.
-Zack?-Niall atbėgo paskui mane.
-Ji čia buvo.. Gyva.. Aš.. Aš neturėjau jos palikti!-susiėmiau už galvos. Niall sustabdė mano vaikščiojimą pirmyn ir atgal.
-Eime iš čia. Tada spręsime toliau,-linktelėjau taip sutikdamas Niall žodžiams.
Grįžome prie Niall mašinos. Visgi keletas vyrų pasiliko.
-Taigi, James pakalikų nebėra?-Niall nužvelgė vyrus.
-Ne,-papurtė galvą vienas iš jų.-Tik.. Čia pravažiavo įtartina mašina. Tamsinti langai ir pati tamsi mašina. Kiek pamenu mes tokios neturim.
-Matėt kas sėdėjo už vairo?-paklausiau.
-Sakyčiau, kad James, bet tuo nesu įsitikinęs.-trūktelėjo pečiais vienas vaikinas.
-Į kurią pusę nuvažiavo?-paėmiau mašinos raktelius iš Niall rankos.
-Zack, ką tu..?-blondinas bandė mane sustabdyti.
-Ten,-parodė kryptį.
-Zack, bent leisk padėti tau,-Niall prisigretino prie manęs. Papurčiau galvą.
-Niall, tai mano reikalas. Turiu tai sutvarkyti. Paskambink Harry, jis jus parveš,-viltingai pažiūrėjęs į Niall, sėdau į jo mašiną ir pradėjau važiuoti ta kryptimi, kurią nurodė vaikinas. Mašiną vairavau gan senai. Kadangi mano draugai dažniausiai būdavo vyresni už mane, turėjau galimybę išmokti vairuoti. Tačiau buvau kiek primiršęs tai, o plius dar ši mašina naujesnio modelio, negu vairavęs aš. Bet vos pagalvojęs apie tėvus, priverčiu save padidinti greitį ir toliau lėkti miško takais. Tikiuosi James bus pakeliui ir nebus toli nuvažiavęs..
Kaip ir maniau, ilgai važiuoti nereikėjo. Mano dėmesį patraukė juoda mašina, bei neaukštas pastatas viduryje miško. Įsižiūrėjęs supratau, kad mašinos langai už tamsinti. Tai James. Esu įsitikinęs. Pastačiau mašiną ant tako ir išsitraukęs ginklą pradėjau artintis prie pastato. Apžvelgiau mašiną, kuri buvo tuščia, todėl patraukiau link namo. Jis tikrai kažkoks apgriuvęs. Tikiuosi vos įėjus neužkris kokia plyta ant galvos. Vos pradaręs duris apsižvalgiau. Čia nieko nebuvo. Apart.. Dviejų kėdžių su dvejais kūnais ant jų. Jie buvo nusukti į lango pusę, kuris buvo priešais duris.
Atsargiai įėjau į vidų ir tyliai pradėjau slinkti link kėdžių su kūnais. Tai buvo moteris ir vyras. Ir taip... tai buvo mano tėvai. Surišti, kruvini.. Ir tik mama buvo pramerkusi akis. Atsargiai nuėmiau nuo jos lūpų kažkokį skudurą.
-Zack, tu vienas?-sušnabždėjo.
-Šš, tuoj.-nuplėšiau juostas, pririšančias mamą prie kėdės. Ji vis dar buvo su mano švarku. Jame galėjau įmatyti ginklą, kurį buvau jai davęs.
-Zack, bėk. Ateisi su kitais. Tu negali..-pertraukiau ją.
-Tėtis buvo pabudęs?-atsargiai paklausiau. Jos akyse iškart pasirodė ašaros. Pradėjau ją raminti. Man vis dėl to tikrai keista matyti ją gyvą, po vienuolikos metų... Na, bent jau ją. Tačiau stresas, baimė ir adrenalinas buvo užvaldę mano kūną, todėl per daug galvoti negalėjau.
-Ne..
Atsargiai išlaisvinau tėtį ir sveikąja ranka bandžiau jį pakelti. Mama sunkiai atsistojo ir bandė man padėti. Vos tėtis buvo paremtas į mane, pajutau kulką skriejančią į mano buvusią, sveiką ranką.
-Aaa,-sukandau dantis ir buvau priverstas tėtį vėl pasodinti. Iš tiesų, pats vos nenuvirtau. Skausmas tikrai didelis.
-Ką gi, ką gi,-atsisukau link balso. Žinoma.. Kaip be James..-Visi trys. Mano apartamentuose. Ir svarbiausia.. Man net nereikėjo stengtis..
James juokas pasklido po didelį namo kambarį, kuris čia buvo vienintelis.
-Tu nesveikas,-suurzgiau.
-Šiaip tai, dabar sveikiausias esu aš. Bet.. Paaiškinsiu tau, Zack, tavo kalba. Niekada nesuprasi ką reiškia būti lyderiu, bosu ar vadovu. Mirsi būdamas labai jaunas..-jis vis artėjo prie manęs.-Būtent aš būsiu visa tai. Malik gauja man visada trugdė įgyvendinti visą tai. Bet... Svajonės ir norai pildosi!
James sugriebė už vienos iš žaizdų, o aš suklykiau iš skausmo.
-Šūdas.. Paleisk!-jis pradėjo tempti mane laukan.
-Žinai, palaidosiu tave romantiškai,-nusijuokė. James surišo mano riešus ir parklupdino netoli namo, prie šulinio. Šalia buvo ir.. duobė. Dabar man galas.. Kad ir koks šūdinas buvo mano gyvenimas, tačiau dabar aš radau tėvus. Neesmė, kad vienas iš jų negyvas, bet.. Aš radau. Aš bent trumpam turėjau laiko pabendrauti su mama.. Nors.. Galbūt man užtenka mano gyvenimo akimirkų. Aš patyriau daug. Tik jau niekada nesužinosiu, ką reiškia mylėti..Šūvis...************
Nežinau kas čia, bet čia dalis :D
Žinoma noriu nuomonių! Ir parašykit ko norit toliau. Kažką esu jau sugalvojusi, bet vis vien reiškit savo mintis! :D
YOU ARE READING
Mafia Boy // Z.M. | Baigta ✔ 1, 2, 3 Sezonai
FanfictionPirmas bandymas nepavyko :))) ************* Skausmas, neviltis, džiaugsmas ir visos akimirkos.. Visa tai prasidėjo su nekalta programėle Snapchat.. Kiek toli gali nueiti susirašinėjimai? Jausmas, kai tu rašai žmogui kurio nepažįsti, drąsa jam.. Tači...