-Taigi..Kaip sekasi?
Su pakeltu antakiu atsisukau į jį.
-Jei jau sėdėsi šalia, tai nereiškia, kad kalbėsiu su tavim,-pavarčiau akis.
-Klausyk.. aš..-jis norėjo kažką sakyti, tačiau Zack balsas pertraukė jį.
-Ei! Juk tu tas pats is palrko!
Ne. Tik ne čia. Dieve, tai nemalonu. Žiauriai keista. Nenoriu dabar sėdėti tarp tėvo ir sūnaus, iš kurių vienas net nežino apie tai. Įdomu ar Zayn suprato, kad tai jo vaikas?
-Labas,-Zayn kiek mačiau nejaukiai šyptelėjo. Sėdėjau ramiai ir stebėjau priešais mane miegantį vyrą. Kadangi, nelabai turėjau noro klausytis tėvo ir sūnaus pokalbių. Jezz, kaip tai durnai skamba. Zack įsijautęs kalbėjo su Zayn, o aš neturėdama ką veikti tiesiog patogiau įsitaisiau ir nusprendžiau numigti. Vis vien skrisim apie tris valandas. Plius nemanau, kad Zack kur nors išeis, ar dings, nes yra prisegtas diržu. Netrukus pasinėriau į sapnu karalystę...-Gigi,-pajutau nestiprų papurtymą.
-Gigiii,-kažkas pajudino mane. Atsimerkusi išvydau dvi rudas akis stebinčias mane. Ir ne. Tai nebuvo Zayn. Nors.. Akys tokios pat, tačiau tai buvo Zack. Pajutusi kad aš sėdžiu, ar guliu, į kažką atsirėmusi, greit pašokau. Ir. Taip aš praktiškai gulėjau ant Zayn, kuris šiuo metu vos tramdė savo durną šypseną.
-Uhh, reikėjo pažadinti,-suurzgiau.
-Mama, beveik atvaziavom,-Zack su šypsena stebėjo mane.
-Atskridom,-Zayn pataisė jį. Berniukas palinksėjo.
-Tu ilrgi gyvensi tame mieste kaip il mes?-Zack toliau šnekėjo su Zayn. Jie rimtai visas tas valandas vien tik šnekėjosi?
Zayn linktėlėjau. Aš pavarčiau akis ir užsidėjau švarkelį, kurį buvau nusimovusi, kad nebūtų karšta.
Po keletos minučių stiuardesė pranešė, kad lėktuvas nusileido, todėl visi po truputį pradėjo išeidinėti.
-Zack, ateik čia,-atsegiau sėdynės diržą ir paėmiau berniuką ant rankų, kad jis nepasimestų būryje žmonių.
-Ate, Zayn!-Zack pamojavo Zayn. Jis padarė tą patį. Tai.. Tai miela. Tačiau Zack nežino to, kad Zayn yra jo tėtis. Tai lyg ir neteisinga, tačiau noriu palaukti, kol jis paaugs.Su taksi parvažiavome į mano buvusius, tiksliau mamos namus. Išlipusi į kiemą, apsižvalgiau. Čia paskutinį kartą buvau prieš du metus.
Tačiau čia niekas nepasikeitė. Ta pati tvora, didelis namas, aplink gėlynai. Man visada patiko ši aplinka, tačiau čia kartais trūkdavo meilės.
Kartu su Zack nuėjau link namo durų. Bandžiau jas atidaryti, tačiau jos buvo užrakintos. Paspaudžiau skambučio mygtuką, tačiau po kiek laiko niekas neatidarė. Ta prasme, o kur mama?
Išsitraukiau telefoną ir paskambinau jai.
-Klausau,-atsiliepė.
-Mama, kur tu?-susiraukusi paklausiau.
-Aš išvykusi trumpam, darbo reikalais. O kas?
-Na, mes su Zack stovim prie durų ir niekas neįleidžia, žinai,-caktelėjau liežuviu.
-Gigi! Jūs atvykot.-džiugiai kalbėjo mama.-Aš.. uh. Ką man daryt?
-Nieko, mama. Permiegosim viešbutyje,-atsidusau.
-Tikrai? Aš pasistengsiu grįžti rytoj per pietus. Kuo greičiau,-mama sušniurkštė nosimi.
-Gerai, susiskambinsim,-padėjau ragelį. Na ką. Dabar reikia susirasti tinkamą viešbutį kuriame apsistosime. Čia jau aštunta vakaro, todėl Zack kaip matau jau nori miego. Išėjau kartu su Zack iš kiemo ir žadėjau skambinti taksi.
-Mama, kur mes dabar eisim?-Zack pažvelgė į mane.
-Važiuosim į viešbutį,-šyptelėjau.
Išsitraukusi telefoną surinkau taksi numerį, tačiau išgirdusi pažįstamą balsą, sustojau.
-Kad ir ką esu padaręs, tačiau.. Gal galiu padėt?**********
Grynai nesąmonę parašiau. Bet.. gal neesmė.
Dėl kitos dalies nesugalvoju pas ką ten jie taip ir bus, bet... duhh, gal kažką sumąstysiu... lol
Galit padėti? Parašykit į komentarus ko norit kitose dalyse!
ESTÁS LEYENDO
Mafia Boy // Z.M. | Baigta ✔ 1, 2, 3 Sezonai
FanficPirmas bandymas nepavyko :))) ************* Skausmas, neviltis, džiaugsmas ir visos akimirkos.. Visa tai prasidėjo su nekalta programėle Snapchat.. Kiek toli gali nueiti susirašinėjimai? Jausmas, kai tu rašai žmogui kurio nepažįsti, drąsa jam.. Tači...