Get Rid Of Him (SLOW UPDATES)

1

 Jeigu būčiau žinojusi, kad durų skambutis žvarbų penktadienio vakarą pakeis mano gyvenimą trijų šimtų šešiasdešimt laipsnių kampu, nė už ką nebūčiau atidariusi savo buto durų. 

Įtempta savaitė drabužių dizaino salone visiškai nuvarė mane nuo kojų. Artėjo mados savaitė, o užsakymų buvo per akis. Kiekviena sekundė buvo brangi. 

Ypač, kai konkurencija yra tokia žiauri. 

Drabužių dizaineriai yra tikri plėšrūnai, ypač čia - Niujorke. Negali pasitikėti niekuo, tik pats savimi. Turi būti labai atsargi, kad tavo salone neatsirastų konkurentų siųstų šnipų. 

Prieš penkerius metus buvau per daug patikli ir atvira , lyg atversta knyga. Mano žaliose akyse atsispindėjo viskas.Ne veltui sakoma - akys yra žmogaus sielos veidrodis.

Buvau neseniai baigusi universitetą ir svajojau apie nuosavą drabužių saloną. Tėvai man padėjo finansiškai ir aš jiems esu be galo dėkinga. 

Pirmuosius mėnesius man sekėsi ne itin gerai. Buvau naivi ir patikli. O sulaukusi pagalbos iš vieno garsaus dizainerio, ėmiau ir pasidaviau.

Ir už mano patiklumą teko skaudžiai sumokėti. 

Mano kurti drabužių eskizai buvo pavogti ir tai padarė tas dizaineris. Jis juos pristatė kaip savo ir paliko mane beveik be nieko. Tik su savo bankrutuojančiu salonu. 

Bet viskas pasikeitė. Supratau, kad dizaineriai yra plėšrūs žvėrys ir reikia būti atsargiai, kad jie nesuleistų į tave savo aštrių dantų. 

Dabar esu daug pasiekusi drabužių dizainerė, turinti savo saloną, ir keturis mėnesius besilaukianti moteris. 

Pastarasis dalykas atsitiko visiškai netyčia.

Bet vaiko, kurį nešioju sau po širdimi niekada negalėčiau atsisakyti. Nors visiškai nenutuokiu kas vaiko tėvas, nes tą vakarą prieš keturis mėnesius, buvau per daug išgėrusi ir visiškai negalvojau ką daranti. 

Viską atsimenu tarsi pro miglą. Stiprias rankas ant savo kūno, karštas lūpas ant odos ir rudas it šokoladas akis. 

Ryte pabudau nuoga viešbučio kambaryje, šiltame vyro glėbyje. Mėgindama atsigauti po patirto šoko, lėtai išlipau iš lovos ir susirinkusi savo daiktus, pasprukau. 

O po keletos savaičių sužinojau, kad esu nėščia. Tai mane sukrėtė. 

Kelias dienas nesirodžiau salone, bet galiausiai priėmusi sprendimą, atsistojau ant kojų. Ypač padėjo mano geriausia draugė Maja. 

Pastaruosius keturis mėnesius laikiausi visų atsargumo priemonių, kad tik nepakenkčiau mažyliui. Manyje tarsi atgijo motiniški instinktai. O Maja stebėjo mane, kad nepervargčiau. 

Bet negalėjau visko palikti savo darbuotojų rankose, tad ir toliau dirbau. 

Kai per visą butą nuskambėjo durų skambutis, buvau dar su darbo drabužiais. Laisvai krintančia melsva suknelė ant petnešėlių ir juodomis basutėmis su dirželiais plokščiais padais. Plaukai supinti į kasą, šiek tiek iš jos išsipešioję, tad kelios sruogos laisvai krito palei ausis. 

Buvau velniškai pavargusi, ir tikrai nenusiteikusi Majos draugijai.

Atsidususi nužingsniavau prie durų ir jas atidariau. 

- Juk žinai... - pakėlusi akis prabilau, bet tuojau pat užčiaupiau savo lūpas. 

Prie mano durų slenksčio stovėjo aukštas vyras. Juodas kostiumas buvo glaudžiai aptempęs jo raumeningą kūną, o rudos akys susmigusios į mane.