Get Rid Of Him (SLOW UPDATES)

5

- Nesu toks vyras, kuris tiki meile, Adiva. - rudos vyro akys žvelgė į manąsias. Jose nesimatė jokios šilumos. - Kvailos moterys paauglystė prisiskaito romantinių knygų, o vėliau svaisčioja apie tai ir svajoja apie tokią pat tyrą meilę, nors ši yra išgalvota.

Galbūt praeityje šis vyras patyrė, ką reiškia, kai tavo meilė yra sutrypiama ir sumaišoma su dulkėmis?
Galbūt jis vieną kartą patyręs tai, jau nebetiki, kad pasaulyje ne visi žmonės yra vienodi ir savanaudžiai?

- Kiekvienas turi širdyje randų, pone Rofranai. - žengiau žingsnį atatūpsta, taip išsivaduodama iš vyro glėbio. - Bet, kad ir kaip būtų sunku bei, kad ir kokie gilūs tie randai bebūtų, bet mylėti sugeba visi. Ir meilė egzistuoja, kad ir kaip jūs ją neigtumėte.
Aš negaliu tekėti už žmogaus, kurio nemyliu ir kuris nemyli manęs. Tad mano atsakymas - ne.

- Kalbi taip, tarsi pati būtum patyrusi tą tikrąją meile. - vyro lūpose sužibo pašaipi šypsenėlė, o jo rudos akys nusileido ant mano, kiek iškilusio pilvo. - Bet jeigu tai būtų tiesa, tai dabar nesilauktum mano vaiko.

- Meilė nebūtinai turi būti iš priešingos lyties. - jo žodžiai mane kažkodėl skaudino, bet aš šiam, savimi per daug pasitikinčiam graikų milijardieriui, tikrai neketinau nusileisti ir paklusti jo valiai. Tikrai ne. - Tyra meilė yra juntama iš tėvų. Nors jeigu jie ir nemoka jos teisingai parodyti, bet ji juntama.

- Tada jums pasisekė, kad augote supama tokių žmonių. - kažkas skausmingo perbėgo per Andajaus veidą, bet jis akimirksniu vėl tapo toks ramus, koks ir buvo prieš kelias akimirkas. Bet tai man neprabėgo pro akis.
Buvau teisi. Šio vyro gyvenime būtą skausmo ir sunkumų. - Ne visi auga privilegijuotai.

- Nesu tokia, kokia manote mane esant. Nesu išlepusi ir moku pati užsidirbti pragyvenimui. Darbo nebijau.

- Turtingų šeimų atžalos visada laiko save aukščiau kitų. Bet tu nesi tokia. - tamsiaplaukis vyras staiga atsuko man nugarą ir priėjo prie lango. Kelias akimirkas kambaryje buvo tylu. Atrodė, jis kažką įtemptai mąstė. - Kodėl mums nesudarius sutarties?

- Sutarties? - suglumisi paklausiau.

- Metai. Metai su manimi Graikijoje. - Andajus vėl atsisuko į mane, o jo rudos it ką tik išlydytas šokoladas akys, verte pervėrė mane. - Susituokime tik metams, kol gims mūsų vaikas. Jeigu po metų tu nepersigalvosi ir vis dėl to norėsi nutraukti mūsų santuoką, tebunie bus kaip tu nori. Bet su vaiku tu man nedrausi matytis ir neapribosi mano teisių į jį.

- Kodėl metai? - nežinau kodėl, bet šis klausimas netikėtai paliko mano lūpas.

- Noriu stebėti kaip keičiasi tavo kūnas nėštumo metu. Noriu rūpintis tavimi ir vaikeliu. Juk viena tikrai nesugebėsi atlikti tam tikrų darbų. Tau prireiks vyro pagalbos - mano pagalbos.- Andajaus žvilgsnis vėl nusileido ant mano iškilusio pilvo. - Keturis mėnesius pražiopsojau - neketinu praleisti ir likusių penkių.

- Keturių su puse. - menkai šyptelėjau. Keistas šilumos jausmas užplūdo mano krūtinę nuo vyro ištartų žodžių, bet aš stengiausi jį užgniaužti. - Vaikelis dabar yra aštuoniolikos savaičių.
Bet vis dėl to, aš tavęs beveik nepažįstu.

Vyro lūpas palilo tylus atodūsis ir jis keliais, dideliais žingsniais prisiartino prie manęs. Nors jis manęs ir nelietė, bet jaučiau keistus šiurpuliukus pašėlusiai lakstančiui mano kūnu.
Jaučiai trauką tarp mūsų.

Bet ir ne tik ją.

Tai priminė kažkokį ryšį.
Mes tarsi supančioti nematomimis gijomis vienas prie kito.

- Prašau tik metų, Adiva. - nusukau žvilgsnį į šalį. Negalėjau dabar žvelgti į šį graikų milijardierių. - Juk tiek man gali duoti ar ne?

- O kaip mano darbas?  - priglaudžiau savo delnus prie pilvo. - Negaliu viską metusi išvažiuoti su tavimi į kitą šalį. Turiu begales darbų, projektų, kuriuos reikia atlikti. Be to, kas pasirūpins mano darbuotojais? Visko negaliu užkrauti jiems.

- Tuo pasirūpinti gali ir mano žmonės.

- Na jau ne. - piktai pažvelgiau į Andajų. - Svetimų žmonių neprileisiu prie savo verslo.

Daugiau niekada aklai nepasitikėsiu žmonėmis.

- Kiek tau reikia laiko, kad užbaigtum tai, kas svarbiausia?

- Mėnesio.

- Tiek ilgai laukti negaliu.

- Arba tai, arba nieko. - ryžtingai ištariau. Žinojau, kad šis vyras gali mane sužlugdyti akimirksiu, vienu telefono skambučiu, bet negalėjau pasiduoti be kovos. - Turiu ir savo gyvenimą, savo verslą bei darbą. Negaliu elgtis savanaudiškai.

- Tai taip ir nesielk. - sustingau Andajui pirštais perbėgus per mano skruostą. - Duodu tau tris savaites. Nei vienos dienos mažiau ar daugiau. Atvažiuosiu tavęs pasiimti pats, bet jei nuspręsi bėgti, - rudos akys pavojingai sužibo. - Geriau nenorėk sužinoti kas nutiks.

Vyras staiga pasilenkė arčiau manęs ir aš iš išgąsčio užmerkiau savo akis.
Jeigu jis mane pabučius, tikrai jam trenksiu!

Bet taip neatsitiko.

Vos akimirką pajutau šiltas lūpas sau ant kaktos ir vyrišką, šiurkštų delną ant savo rankų, esančių ant mano iškilusio pilvo.

- Per daug nepervark. - tylūs žodžiai pasiekė mano ausis. - Ir rūpinkis savimi bei vaikeliu iki tol, kol ateisiu jūsų pasiimti. O tada aš pats pasirūpinsiu viskuo.

Andajus atsitraukė ir kelias sekundęs žvelgė man į akis. Tada praėjo pro mane ir netrukus išgirdau užsidarant savo namų duris.

Pajaučiau kaip drebu visu kūnu.
Iš lūpų ištrūko sunkus atodūsis ir aš priėjusi prie sofos, klestelėjau ant jos.

Galvoje vyko sąmyšis. Mintys apsiblausė.

Kas čia po galais ką tik įvyko? Ar aš nesapnuoju?
Andajus Rofranas - vaiko esančio mano įsčiose, biologinis tėvas?

- Kvailė. - veidą paslėpiau savo delnuose ir pajaučiau nevilties ašaras kaupiantis akyse. - Esu visiška kvailė!

Ir kodėl turėjau praleisti naktį su šiuo vyru?
Kodėl negalėjau ištekėti už mylimo žmogaus ir su juo sukurti laimingą šeimą ?
Juk vaikas pajus, kad yra atsitiktinumas, kad tėvai niekada nemylėjo vienas kito ir jis yra vienintelis dalykas siejantis juos?

- Po galais... Susimoviau...

Leisdama ašaroms ristis skruostais, patraukiau savo delnus nuo veido ir atsiguliau ant sofos. Pirštais lėtai ėmiau braukyti savo iškilusį pilvuką ir per ašaras nusišypsojau.

- Nesijaudink, mažyli. Mamytė tave mylės, kad ir kas atsitiktų. - sukuždėjau šypsodamasi. - Tikiu, kad ir tavo tėtis jaus tą patį. Mes mylėsime tave ir pažadu, kad tu nesijausi nemylimas. Pažadu.