Get Rid Of Him (SLOW UPDATES)

14

Lėktuvas be jokių nesklandumų ramiai nusileido  Atėnų oro uoste, privačiame take. Už lango jau buvo sutemę, o dangaus skliaute tik ką pradėjo įsižiebti pačios pirmosios žvaigždės.

Visą likusį skrydžio laiką praleidau savo kambaryje. Apart aptarnaujančio personalo, kuris pristatė mano valgį bei keletą knygų laiko praleidimui, niekas manęs daugiau ir netrukdė. Galima buvo suprasti, kad Andajus arba užsiėmęs savo reikalais, arba tiesiog ilsisi.

Įsiavusi į juodas plokščiapades basutes, atsistojau nuo kėdės ir delnais perbraukiau per gėlėtos suknelės sijoną taip išlygindama jį. Nėštumo metu stengiausi nešioti kuo  laisvesnius drabužius. Kelnių mano spintoje beveik neliko - jas pakeitė suknelės bei sijonai. Taip pat vengiu pirkti daug drabužių, nes atrodo, kad su kiekviena praėjusia minute ne tik mano pilvukas didėja, bet ir aš pati tampu storesnė.

Žinoma, man tai netrukdo. Niekada nebuvau iš tų moterų, kurios nori būti lieknos it nendrės. Na, taip pat nenoriu turėti ir viršsvorio, tad atrasdama savo užimtoje darbotvarkėje keletą valandų, nueinu į sporto salę išlieti prakaito.

Mano nuomone,  kiekviena mergina turi turėti šiek tiek mėsos ant savo kaulų. Bet ir nesmerkiu nei vieno kūno tipo. Kiekvienas žmogus yra unikalus ir neturi paklusti jokiems grožio standartams. Tiesiog būkite savimi.

Nuo staliuko, esančio šalia lovos, pasiėmiau mažą rankinę ir užsidėjusi ją ant peties, išėjau iš kambario. Mane pasitiko stiuardesė,  kuri palydėjo lėktuvo išėjimo link.

- Per trumpa.

Netikėtai už savęs išgirdusi vyrišką balsą krūptelėjau ir atsisukau. Andajus vilkėjo juodas kostiumines kelines, kurios pabrėžė ilgas jo kojas, ir į jas sukištus baltus marškinius, kurių keletą viršutinių sagų buvo atsegta taip atidengdamos bronzinę krūtinę.

Graiko rudos akys perbėgo mano kūno aukštyn žemyn, kiek ilgiau užsilikdamos ties mano atidengtomis kojomis. Vyras akimirksniu nežymiai susiraukė.

- Nejaugi nurodinėsi ką man rengtis?- kilstelėjusi antakį pažvelgiau į savo suknelę, kuri buvo vos keletą centimetrų virš kelių. Jos nepavadintum per trumpa - ji tinkamo, deramo ilgio. Taip pat, ši suknelė - iš mano drabužių salono šių metų pavasario kolekcijos.  - Tai mano kūnas ir aš pati nuspręsiu ką vilkėsiu, o ko ne. Savo nuomonę gali pasilaikyti sau.

- Adiva. - Andajaus lūpas paliko tylus atodūsis ir man nespėjus sureaguoti buvau pakelta nuo žemės.

Nuo netikėtų vyro veiksmų aiktelėjau ir, kad nenukristi, suėmiau jo plačius pečius. Po savo delnais jaučiau karštą vyro odą per baltus jo marškinius, o vos už keleto centimetrų  esantis veidas, priverčiantis daugelį moterų akimirksniu pamesti galvą, nudažė mano skruostui šiek tiek rausvai. Jo šiltas kvėpavimas atsimušė man į lūpas, kas atgaivino taip jau neseniai įvykusį bučinį.

Jo šilti delnai sudarė kontaktą su mano nuogomis šlaunimis, kas man ne itin patiko. Nenoriu būti per daug liečiama šio nenuspėjamo vyro, jei tai nėra neišvengiama.

- Ką manai darąs!? - nusukau savo veidą į šalį. - Kojas turiu, pati vaikščioti galiu. Paleisk.

- Laiptai yra per statūs ir aš nenoriu, kad tu su savo nerangiais veiksmais pakenktum sau bei vaikeliui. - Andajus visiškai nesiklausydamas manęs praėjo pro vis dar šalia lėktuvo išėjimo stovinčią stiuardesę ir pradėjo leistis metaliniais laipteliais žemyn.

- Andajau Rofranai, ką tu vadini nerangia!? - neketindama nusileisti šiam graikui ,delnu plojau jam per petį, bet vyras ėjo taip, tarsi nieko nebūtų įvykę. Tarsi aš būčiau įkyrūs uodas, kuris tik zyzia ir tik atradęs laisvą odos lopinėlį, įkanda. - Nuleisk mane ant žemės. Dabar.