Get Rid Of Him (SLOW UPDATES)

15

Mašinai sustojus prie keleto metrų aukščio vartų, šie nedelsdami atsivėrė. Pravažiuojant pro juos, tamsoje galėjau įžiūrėti šalia jų stovinčius augalotus vyrus juodais drabužiais. Bet jie manęs visiškai nenustebino, kadangi ir mano pačių tėvų namuose panašus vaizdas įprastas. 

Stebėdama pro langa atsiveriančius vaizdus, stengiausi neatrodyti kaip gyvenime nemačiusi turtingai gyvenančio žmogaus namų. Žinoma, pati užaugau supama gana  prabangos, bet tai, ką dabar išvydau priešais savo akis, neprilygo mano tėvų ar jų draugų namams. 

Visur žaliavo trumpai nušienauta žolė, taip pat stovėjo keletas iš akmens (nesu tikra ar tai akmuo ar kokia kita medžiaga) iškaltų skulptūrų, o į namus vedė ne akmenukai, o akmens plytelėmis grįstas kelias. Nors visur buvo įrengti žibintai (tiek įleisti į žemę, tiek stovintys ant jos) , bet lauke buvo gana tamsu, tad ne viską galėjau įžiūrėti. Ypač mėginant tai padaryti per tamsintus mašinos langus. 

Manęs visiškai nenustebino, kad ratu apvažiavome įspūdingo dydžio ir formos fontaną, kol galiausiai mašina prie balto pastato. Andajus seniausiai buvo padėjęs savo nešiojamą kompiuterį į šalį ir atsisegęs diržą, mikliai išlipo iš automobilio, kurio durelės jam buvo atidarytos prieš tai priekyje sėdinčio Halką primenančio vyro. 

 Vos man tik spėjus atsisegti savąjį saugos diržą, mano pusėje esančios keleivio durelės tai pat buvo atidarytos ir vyriškas delnas buvo priešais mane. Dėkinga už pagalbą, įdėjau savąjį ir kaip stengdamasi, kuo grakščiau išlipau iš automobilio. Nors jis buvo gana aukštas, bet esant penkis mėnesius ir savaitei nėščiai moteriai, tai padaryti darosi vis sunkiau. Kadangi vaikelis esantis manyje nenustoja augti, tad mano pilvas taip pat.

Atsistojusi šalia Andajaus, truktelėjau savo ranką, ketindama ištraukti savo delną iš jo ir šiek tiek nustebau, kaip buvau paleista. Bet mano palengvėjimas truko vos akimirksnį, kadangi graikas pakėlė mane nuo žemės. Antrą kartą per šias keletą valandų praleistų Graikijoje. 

- Nenoriu, kad tu nukristum. Ypač, kad dabar yra nakties metas. - nekreipdamas dėmesio į mano visai nedraugišką žvilgsnį ir šiek tiek mano suleistus nagus jam ties petimis, vyras patraukė link priešais mus esančio namo.  

Mums iš paskos sekantys vyrai kiek susižvalgė, bet jų veiduose spindėjo vos pastebima nuostaba. Tikriausiai nesitikėjo išgirsti savo tokio rūpestingo boso. Žinant, kad jis garsėja ne pačiais švelniausiais dalykais.

- Vaikščioti moku. Nesu mažas vaikas. - neketinau būti it tyli pelė po šluota ir tylėti. Visada išsakau savo nuomonę, ypač tada kai kažkas man nepatinka ar yra nepriimtina.

- Bet elgiesi kaip toks, Adiva. - rudos graiko akys vos akimirkai pažvelgė į manąsias, kol galiausiai vėl grįžo į priešais jį esantį link namo vedantį takelį. 

Atsidususi, pasekiau vyro žvilgsnį ir nejučia mano lūpos kiek prasivėrė iš nuostabos. 

Priešais mane stūksojo gana keistos formos dviejų aukštų baltas stiklinis pastatas. Centrinės dalies stogas buvo kupolo formos, o iš šonų esantis stogas atrodė tarsi būtų statybų metų pasviręs, tad žiūrint atrodo V raidė, kurios centre yra įsikūrusi O. Šonuose galėjau įžiūrėti du balkonus, bet nebuvau tikra. 

Andajui priėjus plačius marmurinius laiptus ir pradėjus jais lipti, pastebėjau iš abiejų jų pusių esančias didžiules liūtų skulptūras. Abiejų gyvūnų burnos buvo pražiotos, tarsi jie riaumotų, kas privertė mano kūną suvirpėti. 

Tą pat akimirką pajutau kaip graikas priglaudžia mane arčiau savo krūtinės, o jo žingsniai paspartėja. 

Oras lauke buvo šiltas, neskaitant to, kad dabar vasario pabaiga. Žinoma, čia Atėnai , o ne Niujorkas, kur šiuo metu vis dar yra sniego ir gana žvarbu. O šis vyras tikriausiai pagalvojo, kad man pasidarė šalta, nors taip nebuvo, kadangi mano suknelė buvo su 3/4 rankovėmis. 

- Kýrios, despoinída Duval*.  - Vos Andajui vis dar su manimi savo rankose įžengus pro atvertas namų duris į vestibiulį, prabilo už keleto metrų stovinti senyvo amžiaus moteris. 

Jos sidabro spalvos plaukai buvo susukti į aukštą kuodą ir tvarkingai susegti paprastais juodais smeigtukai. Rudos akys ir raukšlėmis padengtas veidas bylojo apie nugyventus gyvenimo metus, o plonose lūpose buvo šilta it vasaros saulutė šypsena. Kas mane nustebino. 

Pati moteris buvo gana žemo ūgio, bet tiesi it styga. Vilkėjo juodą ilgą suknelę, kuri siekė jai kulkšnis, avėjo kremines plokščiapades basutes ir rankose laikė mažą virtuvinį rankšluostį. 

- Viskas paruošta? - Andajus pažvelgė į priešais mus stovinčią moterį.

Šiai linktelėjus, graikas praėjo pro ją, o už mūsų esantys du vyrai nebesekė paskui, o pasiliko vestibiulyje. 

Man net nespėjus tinkamai apsidairyti aplink namus, vyras vėl pradėjo lipti laiptais aukštyn. Šie buvo spiralės formos ir šį kartą dengti baltu marmuru. Atrodė, kad bet kada gali paslysti ir nusiristi jais. Kas man ne itin patiko. 

Užlipus į antrą aukštą, buvau nešama ilgu blausiai apšviestu koridoriumi tolyn, kol priėjome vieninteles tamsias duris. Šios, mano nuostabai, akimirksniu atsivėrė ir vos mums įžengus vidun, tyliai užsivėrė. 

- Veido atpažinimo programa. Veikia tik su mudviejų veidais. - Andajus pastebėjęs nuostabą mano veide, prabilo. 

- Kaip tu...? - nespėjus užbaigti klausimo, buvau švelniai pasodinta ant lovos, mano nugarai remiantis į minkštas pūkines pagalves. 

Graikas tą pačią akimirką atsisėdo mano kojūgalyje ir padarė tai, ko visiškai nesitikėjau - lėtai atsegė vienos plokščiapadės basutės dirželį ir nuavė ją man nuo kojos.