Get Rid Of Him (SLOW UPDATES)

8

Garbaus amžiaus seselei atėjus pamatuoti man temperatūros, Andajus tuo metu sėdėjo šalia mano lovos esančiame fotelyje ir nepaleido mano rankos.
Iš pradžių stengiausi ją ištraukti iš didelio jo delno, bet pakako vieno pikto vyro žvilgsnio ir nestipraus pirštų spūstelėjimo, ir aš lioviausi tai dariusi.

Jaučiausi itin keistai Andajui taip elgiantis. Juk mes esame vos pažįstami ir...

-Bet tau pakako jį pažinti, kad atsidurtum su juo lovoje. - tylus, priekaištingas balsas nuskambėjo mano galvoje. - Tad šis nekaltas rankos laikymas negali būti toks intymus.

- Panele Duval, - iš apmąstymų mane ištraukė malonus seselės balsas. - Kadangi temperatūros neturite ir visi tyrimai yra geri, tai nematau jokios svarios priežąsties jus čia laikyti. Rytoj po pietų būsite išleista iš ligoninės.

- Ar vaikeliui viskas gerai? - kad ir ką tvirtino šalia manęs sėdintis vyras, bet aš norėjau išgirsti tai iš specialistų.
Savo ausimis.

- Adiva... - Andajus žiojosi kalbėti, bet aš tvirtai suspaudžiau jam ranką, kad jis daugiau nepasakytu nei žodžio.

Seselės veidu perbėgo susirūpinimo šešėlis, ir aš nejučia sulaikiau kvėpavimą.
Nejaugi Andajus man pamelavo apie manyje augančios gyvybės būklę, kad nesijausčiau dar labiau kalta? 

- Na, nepaisant to, kad jums nukrito keletas kilogramų, kurie yra svarbūs nėštumo metu, vaikeliui viskas gerai. Pavojus gyvybei nėra kilęs.
Bet dabar, panele, jūs privalote prižiūrėti save ir nenualinti savo kūno iki išsekimo. Privalote valgyti sveikai ir reguliariai ilsėtis.
Kalbant atvirai, man tikrai labai patinka jūsų kūriami drabužiai, bet negalite šitaip neapdairiai elgtis ir dirbi be poilsio.

Po seselės žodžių pasijaučiau taip pat, kaip ir Andajui dėstant pamokslą prieš keletą akimirkų.

- Aš pasirūpinsiu, kad mano žmona laikytusi visų daktaro nurodymų. - vyras nusišypsojo seselei ir ji linktelėjusi paliko palatą.

- Galbūt šiandien yra diena "Barkime Adiva" ? - atsidusau užmerkdama akis. - Ir aš nesu tavo žmona.

- Turi pamiegoti.- staiga pajutau, kaip Andajus paleidžia mano ranką ir ignoruodamas mano pastabą, atsistoja. - Paliksiu tave keliomis minutėmis vieną ir tikiuosi, kad grįžęs rasiu tave miegančia. O aš turiu paskambinti ir susitarti dėl mūsų rytojaus skyrdžio į Graikiją.

- Kokio dar skrydžio?! - pakėliau balsą ir atsimerkusi piktai pažvelgiau į vyrą.

- Praėjo kiek daugiau nei trys savaitės, ir mes tikrai neįtelpame į suplanuoto laiko standartus. Prisikaupė darbo, kurį turiu kuo skubiau atlikti, bet kadangi tu pati negali tinkamai pasirūpinti savimi,aš negaliu paleisti tavęs iš akių.
Dar vienas tavo toks nualpimas ir aš pats atsidursiu ligoninėje nuo infarkto. - Andajaus lūpas paliko atodūsis, o jo akys kiek sušvelnėjo. - Tu man rūpi tiek pat, kiek ir vaikelis. Pats ant savęs nirštu, kad spaudžiau tavę per daug. Tau taip pat reikėjo viską apgalvoti, o aš su savo grąsinimais įvariau tau dar daugiau streso.
Tiesiog mano gyvenimas buvo suplanuotas iki pat smulkiausios smulkmenos, bet tą vakarą sutikęs tave, it proto netekau. Na, o dabar tu laukiesi mano vaiko ir aš tiesiog...  - vyras nervingai persibraukė savo tamsius it nakties dangus plaukus. - Viskas, ką buvau susiplanavęs sugriuvo į smulkias dalis. Tu kaip viesulas įsiveržei į mano gyvenimą ir man tai kelią nerimą.
Gavęs skambutį iš tavo darbuotojos, kad tu staiga nualpai ir atsidūrei ligoninėje, manęs vos nenuvarė į kapus. Dar niekas manęs taip neprivertė sunerimti, kaip tu.
Aš kalbu rimtai, Adiva.

Jaučiau kaip akyse jau antrą kartą per šią dieną susikaupia ašaros. Pasidariau per daug emocionali nėštumo metu, bet tai juk yra natūralu.

Užsimerkusi, nusukau galvą į kitą pusę ir vyliausi, kad Andajus kuo greičiau paliktu mane vieną. Nenorėjau, kad jis matytų mane verkenčia.

- Pailsėk. - tai buvo paskutiniai vyro žodžiai prieš jam paliekant palatą.

Kelias akimirkas gulėjau užsimerkusi,klausydama tyliai tiksinčio laikrodžio, kabančio ant sienos.
Viena vienintėlė ašara sugebėjo išsprūti iš mano akių ir tyliai nusiristi skruostu.

Kas mūsų lakia toliau, mažyli?