Back to you/L.T LTU (Baigta)

Taigi....

*Po dviejų savaičių*

Eilinį kartą sėdėjau savo kambaryje ir stebėjau vieną tašką sienoje. Kiekvieną naktį sapnuoju košmarus su Danieliu ir Louis, nevaikštau į mokyklą. Prieš dvi savaites rado subjaurotą Danielio kūną. Tėvai vedžiojo psichologus pas mane, bandė išjundinti, bet nieko.

Kažkas pasibeldė į duris.

-Užeikit.-Sumurmėjau, bet nepatraukiau žvilgsnio nuo sienos. Mano lova įdubo.

-Bleta, kodėl tu taip kamuojesi?-Tas balsas privertė mano akis sudrėkti.

-Nes aš kalta.-Sumurmėjau ir užsimerkiau. Kelios ašaros nusirito mano skruostais. Vaikinas mane apkabino ir vėl tie šiurpuliukai perėjo per kūną.

-Tu nekalta.-Sumurmėjo į plaukus. Pratrūkau. Įsikabiau į jo juodus marškinius ir garsiai kūkčiojau.-Bleta, prašau, nenaikink savęs.-Jis atsitraukė ir pažvelgė man į akis. Nuleidau galvą.

-Aš kaltinu save.-Sumurmėjau. Man kilo mintis papasakoti apie visus tuos sapnus.-Aš sapnuoju... Košmarus. Su tavimi ir Danieliu.-Vėl pažvelgiau į Louis. Vaikinas liūdnai šyptelėjo.

-Apsirenk ir aš tau kai ką parodysiu.-Rimtai pasakė ir nelaikęs mano atsakymo išėjo iš kambario. Sunkiai nuropojau prie spintos ir išsitraukiau juodus džinsus, bei juodą megztinį su užrašu i feel broken... 

Susirišau plaukus į aukštą ponio uodegą ir nukeliavau į svetainę. Joje sėdėjo mano tėvai ir Louis. KEISTA.

-Brangioji.-Mamos akyse pasirodė ašaros. Minagra atėjo iš kito kambario ir pradėjo trintis į kojas. Šyptelėjau ir paglosčiau tigriukę.-Berniuk, tikiuosi padėsi Bletai.-Mama kreipėsi į Louis. Nekreipiau dėmesio į tai, kad ji mano jog man reikia pagalbos. Man tiesiog skaudu.

-Bleta, pasiruošusi?-Paklausė rudaplaukis. Linktelėjau ir mes nukeliavome į mašiną. Įsėdau į piekį keleivio sedynę ir užsisegiau. Louis padarė tą patį ir užvedė mašina.

-Kodėl Tu čia?-Tyliai paklausiau. Vaikinas atsiduso.

-Nes pasiilgau tavęs.-Ramiai atsakė. Mano širdis pradėjo plakti greičiau, o delnai prakaituoti.-Juk negaliu palikti tai kas yra mano depresijos gniaužtuose.-Pridėjo. Paskutinį kartą kai jis mane pabučiavo ir Pasakė, kad aš jo rado Danielio kūną, o Dilanas pabėgo. Šyptelėjau ir nuleidau galvą į savo rankas. Mano skruostai pradėjo raudonuoti.

Visą likusį kelią tylėjome.

***

Mišku ėjome jau kažkur dešimt minučių.

-Louis, aš pavargau.-Suinkščiau. Vaikinas sukrizeno ir man net nespėjus sureguoti pakėlė nuotakos stiliumi. Klyktelėjau ir stipriau įsikabinau į Louis. Netrukus jis padėjo mane ant kojų ir aš pažvelgiau į vaizdą prieš save.

-Nemoku tų visų romantiškų dalykelių, bet tai man visada patikdavo.-Apkabino už nugaros mane.

Prieš mane buvo apleistas aktrakcionų parkas. Didžiulis apžvalgos ratas, neveikiantys ir šiek tiek šiurpūs kiti atrakcionai. Mašinėlės, suktukai.

-Čia nuostabu.-Šyptelėjau ir atsisukusi į vaikiną suglaudžiau mūsų lūpas. Atsaką gavau tik po kelių sekundžių. Atsitraukiau ir raudonais žandais žiūrėjau į savo batus. Vaikinas paėmė už mano smakro ir privertė pažvelgti į jį.

-Tu nuostabi.-Pasakė ir pakštelėjo į lūpas.-Šok.-Jis atsuko man savo nugarą, nieko nelaukusi apžergiau vaikino nugarą, o rankomis apsivijau jo kaklą. Jis pasileido bėgti link apžvalgos rato. Juokiausi kai jis keikdamasis šokinėjo per išmėtytas šakas.

Nusileidau ant žemės ir pažvelgiau į didžiulį, surudyjusį apžvalgos ratą. Prie jo ant platformos buvo padėta viena, didelė ir rožinė cukraus vata. Limonadas, vaisiai ir sumuštiniai. Sukikenau ir atsisėdau ant ant platformos šalia Tomlinson.

-Bleta, niekada daugiau neverk, šypsokis, nes aš dievinu tavo šypseną.-rimtai pasakė. Išsišiepiau kaip kvailė.

-Kas mes?-Šie žodžiai išsprūdo iš burnos. Greitai sučiaupiau lūpas.

--------------------------------------------------

Yay! Šiandien mano gimtadienis! :)))))