Back to you/L.T LTU (Baigta)

Nuskriausti

-Kam aš jums?-Suurzgiau.

-Kad būtum mano.-Iš autobusiuko priekio pasklido girdėtas balsas.

-Džeremi?-Išpučiau akis. Vaikinas dusliai nusijuokė.-Jūs visi susimokėt!-Surikau apimta panikos, tačiau gavau tik smūgį iš Dereko. Brolis su abejingumu žvelgė į mane.-Nekenčiu jūsų.-Išsunkiau su pasišlykštėjimu.

-Už tuos žodžius tau reiks getai paplušėti lovoje.-Ir vėl pasigirdo Džeremio balsas.

-Nė už ką su tavimi nemiegosiu.-Sušnypščiau.

-Nagi Bleta, nepamiršk, kad aš buvau tau pirmas.-Žodžiai susmigo per giliai, prikeldami prisiminimus. Jo pirštus ant mano kūno, smūgius ir pašaipas. Ta savaitė buvo pats didžiausias košmaras, tačiau net tada buvau stipresnė nei dabar.-Kodėl užtilai mažute?-Prunkštelėjo.

-Užsikrušk.-Sumurmėjau ir vėl pajaučiau smūgį.-Manai kažko pasieksi mane mušdamas?-Nusijuokiau.

-Tu silpna. Baimė matosi tavo akyse.-Prunkštelėjo Blauss'as. Užsimerkiau ir mintyse šaukiausi Louis.

***

Šįkart buvau užrakinta kažkokiam rūsyje. Čia buvo lova, kitos durys į tualetą su Vonia, tada komoda ir televizorius.

Susirangiusi lovos kamputyje tyliai kūkčiojau. Tuo metu rūsio durys prasidarė ir pro jas Įžengė Džeremis.

-Nuo dabar tu Louis esi visiškai mirus.-Pasakė ir išsišiepė. Pažvelgiau į jį nesupratusi. Jis kažką suspaudinėjo televizoriaus pultelyje ir per Plačiaekranį pasirodė kamerų aplink namą vaizdai. Čia buvo miškas. Tada viename iš vaizdų pamačiau Louis suklupusį šalia kažkokios baltaplaukės kūno. Ji velniškai panaši į mane.-Mes antrą kartą tave nužudėm.-Nusijuokė. Louis paglostė merginos plaukus ir kartu su jos kūnų Atsistojo, bei nuėjo dinkdamas iš akiračio.-Viskas baigta Bleta, jis tavęs neieškos.-Sumurmėjo palikdamas patalpą.

Ašaros ir vėl pasruvo mano veidu, o dar didesnis skausmas pradėjo raižyti krūtinę. Mintyse šūkvau Louis, bet tai nepadėjo.

-Myliu. Myliu ir visada mylėsiu.-Sušnabždėjau, kad ir kiek man tai bekainuotu nenustosiu jo mylėjus.
-Aš myliu Louis Tomlinson. Myliu savo Louis.-Suurzgiau. Ant komodos radau baltą voką. Atolėšiau jį ir pažvelgiau į popieriaus lapą. Nejaugi ir vėl taisyklės?

Mafijos gaujos lyderio mergina ar žmona yra vadinama Merinomiandomis. Turėsi mane lydėti susirinkimuose, bet paskui.  Nesipriešinti man, jeigu kažkas tave nuskriaustu, iškarto pasakai man. Svarbiausia nebandyti bėgti, nes kentės tavo tėvai.

Suglamžiau lapą ir apsikabinusi pagalvę žiūrėjau į vieną tašką sienoje.
Galvoje tvinksėjo prisiminimai, o širdyje ruseno meilė ir viltis. Viltis, kuri neturi jokio pagrindo ten rusenti, tačiau aš tikiu, tikiu, kad jis ateis.

Užsimerkiau ir labiau suspaudusi pagalve užmigau.

Pramerkiau akis ir apsidairiau. Vis dar tas pats rūsys, bet šaltis apgaubė mano kūną ir aš susisupau į ankodę.
Apsisukau į kitą pusę ir sitikdamą šaltą žvilgsnį suspiegiau pašokau ant žemės. Džeremis sėdėjo ant žemės, nugarą prispaudęs prie durų ir žiūrėjo į mane.

-K...Ką tu...tu... Č..č..čia darai?-Sumikčiojau. Vaikinas tylėjo ir toliau stebėjo mane.

-Stebiu tave.-Pasakė po kiek laiko.

-Kodėl?-Suurzgiau atsisėsdama ant lovos.

-Kad įsitikinčiau ar esi saugi. Čia yra daug vaikinų kurie nori Atkeršyti Louis ir su malonumu išprievartaus jo mergyte.-Sumurmėjo.-O Tą daryti galiu tik aš.-Tai pasakęs jis išėjo.

Stengiausi užmigti, bet tiesiog prasivarčiau lovoje bevirškindama Džeremio žodžius.

Aš taip beviltiškai pasiilgau Louis, jo šiltų akių, jo prisilietimų, jo šypsenos ir bučinių. Bet jis mano, kad aš mirusi, jis manęs neeiško. Kelios ašaros vėl paspruko.

-----------------------------------------------------------

Omfg! 1k vote! :)) Neesu ta kuriai jie rūpi, bet vistiek tikrai labai ačiū! ❤❤