Back to you/L.T LTU (Baigta)

Niekas.

-Po velnių! Zayn, Niall, Ateinat čia!-Pasigirdo skardus balsas iš koridoriaus. Niall išlekė iš kabineto, o Derekas paslėpe mane už savo nugaros.

Durys prasidarė su trenksmu ir pro jas įžengė Įsiutęs Louis.

-Ar visos merginos čia?-Suurzgė. Derekas visiškai mane užstojo, kad manęs nesimatytų.

-Šimtas viena.-Sumurmėjo. Louis stumtelėjo Dereką ir šis atidengė mane. Jo akys buvo pilnos nuostabos ir pykčio.

-L..labas..-Sumikčiojau. Agresija sklindanti nuo jo tiesios vertė odą pašiurpti.

-Deri, lauk.-Sušnypštė Tomlinson. Derekas paskutinį kartą pažvelgė į mane ir išėjo.-Kaip. Čia. Patekai?-Paklausė darydamas pauzes. Žengiau kelis žingsnius nuo jo.

-M..mane..kaž...kas.. Pagrobė.-Sumikčiojau. Vaikinas nusijuokė.

-Kažkada buvai stipresnė, o dabar drebi iš baimės.-Jo mėlynos akys jau nebebuvo juodos iš įsiučio.

-Ką tu...d..arysi su mergin..omis?-Tyliai paklausiau.

-Pardavinėsiu.-Patrukčiojo pečiais.
-Taip Bleta, paradvinėsiu vyrams ir už tai gausiu pinigų. Dabar ir tu tame sąraše.-Jis grubiai prispaudė mane prie sienos. Baimė skerbėsi pro kiekvieną kūno lopinėlį. Užsimerkiau nenorėdama matyti šalto Louis žvilgsnio.

-Prašau paleisk mane.-Virpančiu balsu paprašiau. Vaikinas prunkštelėjo ir labiau prisispaudė prie manęs.

-Žinai, maniau, kad tiesiog pabandysiu susigrąžinti tave romantika ir taip toliau, bet prisiminiau kaip negailestingai suvaidinai savo ligą. Kaip negaileatingai vaidinai sergančia ir pamaniau, kodėl gi tiesiog nepaėmus jos jėga.-Suurzgė į ausį.

-Tu turi... Mese.-Tyliai pasakiau.

-Mesė buvo tik laikina pramoga, kuri man padėjo šiek tiek atitrūkti nuo tavęs, bet... Tu grįžai vadinasi būsi tik mano.-Jo šiltos lūpos atsirado ant mano kaklo. Suinkščiau kai jis sukando jos odą.-Tu labai gražiai atrodai.-Dusliai sušnabždėjo. Padėjau rankas jam ant krūtinės ir pastūmiau nuo savęs. Iš kažkur atsiradusios ašaros tekančios iš akių užtemdė vaizdą. Bandžiau pribėgti prie durų, bet Louis mane pagavo ir šiurkščiai nemetė numetė ant sofos.

Greitai pašokau ir pažvelgiau į artėjantį vaikiną, kuris tikrai nebuvo nusiteikęs manęs paleisti.

-Tu net neįsivaizduoji kaip aš kentėjau nematydama tavęs.-Sušnabždėjau Ir užsimerkiau.
-Mačiau žinias, savo laidotuves ir tavo ašaras. Tai buvo skaudžiausia, tėvai, draugai, bet tai dariau, nes norėjau Pabėgti nuo Džeremio. Norėjau naujo gyvenimo, bet Per vėlai supratau ką praradau. Kai dar buvau Los Angele kartais sekiau tave. Nenorėjau tavęs paleisti, bet Teko.. Jausmai neišblėso, skausmas taip pat. Kaip kokia nesveika naktimis trainiojausi tose karuselėse. Paskui išvaziavau, o dabar tu čia. Praėjus savaitei nuo mokslų metų pradžios tu vėl čia.. Su manimi.-Atsimerkiau ir pažvelgiau į jį.
-Niekada nemaniau, kad bus taip sunku netekti tavęs ir vėl pamatyti.-Vaikinas įdėmiai stebėjo mane ir po kelių minučių tylos tarė. 

-Bandžiau prislopinti jausmus tau, bet net ir po tavo suvaidintos mirties mylėjau tave, sapnuodavau tave, net sekso metu su Mese įsivaizduodavau tave. Lygindavau visad kitas merginas su tavimi ir dulkinau visas, kad tik pamirščiau tave. Mesė mergina buvo gera, todėl pradėjau su ja daugiau bendrauti, bet aišku nebuvau jai Ištikimas ir štai tu išdingi kaip koks vaiduoklis.-Sumurmėjo.-Turėčiau tavęs nekęsti už skausmą kurį sukėliai, bet vos tave vėl pamatęs norėjau stipriai apkabinti ir niekada nepaleisti.-Jis nužvelgė mane ir nusišypsojo.-Tu išgražėjai.-Mirktelėjo.
-Jeigu tu kažkam prasitarsi apie tai ką matei, bus pasekmių Bleta. Važiuojam parvešiu tave atgal į bendrabūti.-Pasakė. Nenorėdama čia likti paklusau.

Sėdėdami mašinoje nekalbėjom, bet aš įšdrįsau paklausti vieno klausimo kai jau privažiavome bendrabūtį.

-Louis, kas mes?-Vaikinas pažvelgė į mane ir vėl nusisuko į priekį.

-Niekas.-Sumurmėjo.

-----------------------------------------------------------

Įkėliau antrą dalį :)

O dabar rašot nuomonių apie šitą dalyką :DD