Back to you/L.T LTU (Baigta)

Klaida

Užsimerkiau ir bandžiau klausytis ką šneką nokytojas, bet galvoje skambėjo mano mėlynakio balsas.

To iš tavęs nesitikėjau.

Kovosiu dėl mūsų Lousi kitaip. Kovosiu dėl Meilės.

Vos išėjusi iš Fizikos kabineto man prie burnos buvo prikištas smirdantis skudurėlis ir mano pasąmonė pasidavė tamsai.

Lėtai pramerkiau akis ir pabandžiau atsisėsti, bet rankos ir kojos buvo pririštos prie lovos.

-Šūdas.-Nusikeikiau kai supratau kur esu. Čia tas kankinimų kambarėlys, kažkokio pastato rūsyje. Louis. Jo durys prasivėrė ir pro jas įžengė Zayn?

-Pabudai.-Jis nusisišypsojo.

-Atrišk.-Suurzgiau. Netrukus pro duris įžengė Lotte, Celilia, Džeinė, Niall, Harry, Liam ir Louis.-Žinot tai tikrai nejauku.-Sumurmėjau prisiminus kokiam kambaryje esu pririšta prie lovos.

-Turėsi mums viską paaiškinti.-Suurzgė Lotte. Sarkastiškai nusijuokiau, jie nesupranta, kad šis pagrobimas gali kainuoti mano tėvui gyvybę.

-Negaliu!-Surėkiau. Skruostais ritosi ašaros, o nuo virvių vis labiau perštejo odą.-Negaliu.-Pakartojau.

-Bet...-Kažką norėjo sakyti Cecilia.

-Pasakiau negaliu!-Užrikau.
-Atriškit.-Niall Gavęs Louis Leidimą mane atrišo. Pašokau nuo lovos ir norėjau kuo greičiau sprukti iš čia. Bet kelią link durų pastojo Niall Su Zayn.

-Nepaaiškinsi, iš čia neišeisi.-Ramiu balsu pasakė Džeinė. Louis, kuris nepratarė nei žodžio įdėmiai mane stebėjo.

*Louis pov*

Aš žinau, kad kažkas ne taip, tik reikia išsiaiškinti kas. Juk Bleta niekuomet nesusidėtų su Džeremiu. Mano akis patraukė išsikišusi pakabuko grandinėlė. Priėjau prie jos ir ištraukiau kitą grandinėles dalį. Man pakako to, ką pamačiau. Ten grandinėlė kurią dovanojau Bletai.
Nusišypsojau ir pažvelgiau į virpančias merginos lūpas, o tada į rudas akis iš kūrių lyg peiliai man į širdį bėgo ašaros.

-Palikit mus vienus.-Pasakiau. Kai visi išėjo mergina atsitraukė ir vėl paslepė grandinėlę.-Kodėl?-Sušnabždėjau.

-Negaliu sakyti. Neprivalau tau nieko sakyti.-Sušnypštė. Gal ji ir vaidina, kad manęs nekenčia, bet jos akys išduoda skausmą jai tariant tuos žodžius.-Paleisk mane ir atiduok telefoną.-Nusijuokiau.

-Jis mano kišenėje, bet iš čia neišeisi ir telefono neatgausi kol nepaaiškinsi kas vyksta.-Surimtėjau. Staiga pasigirdo šūviai ir šūksniai. Į kambarį įbėgo Niall.

-Džeremis su pastiprinimu čia.-Tyliai sušuko ir metė man pistoletą.

-Kaip merginos?-Greitai paklausė Bleta. Žinojau kad ji neprarado jausmų.
Niall ją ignoravo. Staiga durys paprasčiausiai buvo išspirtos lauk ir pro jas įžengė Džerimis su savo vyrais.

-Bleta.-Jis griežtai tarė. Mergina jau norėjo eiti pas jį, bet aš ją sučiupau už rankos ir prisitraukiau bučiniui. Tada mergina padarė pačią didžiausią klaidą jeigu norėjo ramiai gyventi su Džeremiu. Ji atsakė į bučinį. Mergina buvo šiurkščiai nutraukta nuo manęs. Džeremis laikė apsikabinęs Bletą, o ši kūkčiojo jo glėbyje.

-Aš atsiprašau... Prašau nieko jam nedaryk... Louis nane pagrobė, prašau nieko jam nedaryk.-Sukūkčiojo. Vaikinas atsiduso.

-Bleta, pašnekėsim paskui.-Sušnabždėjo. Pavydas ir pyktis sukilo manyje.

-Paleisk ją.-Suurzgiau ir suspaudžiau kumščius. Baltaplaukė pažvelgė į mane savo baimes pilnomis akimis ir užsimerkė. Džeremis su ja apsisuko ir pradėjo keliauti link išėjimo.
-Aš vistiek sugrįšiu pas tave!-Sušukau pavijimui. Džeremio vyrų buvo per daug, kad jį pulčiau, bet ji atsakė į mano bučinį, todėl aš kovosiu dėl jos.