Back to you/L.T LTU (Baigta)

Turiu

Sėdėjau Louis kambaryje ir galvojau, kaip man pabėgti. Turiu viską ištaisyti su Dereku, nenoriu būti gaujos lyderė, turiu atiduoti jam vietą.

-Bleta, ar viskas gerai?-Paklausė įėjęs pusnuogis Louis. Nesuvokdama prikandau lūpą nužvelgdama jo kūną.

-Viskas gerai.-Nusišypsojau sugaunama jo akis.
-Emm... Gal galėčiau nuvažiuoti į parduotuvę?-Tyliau paklausiau. Vaikinas kelias minutes žiūrėjo į mane.

-Kam?-Sumurmėjo.

-Nes... Nes... Man reikia drabužių.-Tyliai pasakiau.

-Aš tave nuvešiu.-Aš greitai papurčiau galvą.
-Kodėl?-Susiraukė.

-Nes man nepatinka kai esu nuo kažko priklausoma, galiu ir pati tenai nusigauti.-Kažką sumaliau. Louis iškėlė antakius.

-Kai tavęs ieško Derekas? Nė už ką.-Suurzgė.
-Nebent tu tik to ir sieki. Sieki grįžti pas jį.-Jo mėlynos akys įgavo juodą spalvą.

-Taip.-Sumurmėjau. Neketinu išsisukinėti, jis privalo mane paleisti, kad viską sutvarkyčiau.

-Tu rimtai?-Kiek nustebęs paklausė akivaizdžiai nesitikėjo tokio mano atsakymo.

-Turiu sutvarkyti su juo kelis reikalus, tada aš grįšiu.-Atsistojau nuo lovos.

-Manai leisiu tau taip lengvai išeiti pas jį?-Jis užstojo įšėjimą.

-Einu ne pas jį. Turiu sutvarkyti kelis reikalus, kad jis manęs neieškotu. Kaip tau dar nedašuto. Aš jau ne beta naivi Bleta, kurią reikia saugoti. Aš ištreniruota ir pagaliau protinga Dvidešimties metų moteris. Pasitikėk pagaliau manimi!-Pakėliau balsą.

-Tu du kartus iniciavai savo mirtį, manai turėčiau tavimi pasitikėti?-Irgi pakėlė balsą.

-O kaip man jaustis, kai vos tik mes susitinkam po mano suvaidintos mirties, kai tu vis su kita mergše!-Jau surikau. Vaikinas isteriškai nusijuokė lyg nepatikėdamas mano žodžiais.

-Manai, kad aš turėjau tavęs laukti? Nemanyk, kad esi man vienintelė. Kaip ir sakiau, net kai buvau su Mese ar Makenze dulkinau kitas!-Užriaumojo.

-Tu kiaulė!-Pastūmiau vaikiną ir pradėjau pro jį.

-Net nebandyk išeiti!-Suriko. Pasileidau bėgti link lauko durų, bet vos pasiekiau laiptus tvirtos rankos apsivyniojo mano liemenį.

-Paleisk mane tu ožio kanopa!-Suspiegiau.
-Prisiekiu nupjausiu tau kiaušius jeigu neleisi man sutvarkyti reikalų su juo!-Bandžiau ištrūkti, bet mano pastangos nuėjo veltui. Buvau atsukta į vaikiną.

-Žiūrėk ką šneki.-Suurzgė. Pavarčiau akis.

-Atleisk nesugebu matyti žodžių kuriuos ištariu.-Sumurmėjau. Vaikinas dar labiau prispaudė mane prie jo nuogos krūtinės. Kodėl jis neapsirengia?

-Tu niekur neesi.-Jau ramiau pasakė.

-Tu neturi teisės laikyti manęs čia!-Sušnypščiau bandydama pastumti vaikiną.

-Tu mano, todėl galiu.-Suurzgė. Prunkštelėjau iš jo pasakytų žodžių.

-Aš ne daiktas, kad mane pasisavintum.-Sumurmėjau.

-Tu ne daiktas, bet vistiek esi mano.-Buvau šiurkščiai prispausta prie sienos.-Mano ir niekieno daugiau.-Jo lūpos atsirado ant mano kaklo palikdamos šlapius bučinius. Visas mano ryžtas kaip mat išgaravo. Sudejavau kai jis sukando mano kaklo odą. Louis rankos atsirado ant mano užpakaliuko ir jį spustelėjo. Kojomis apsivyniojau jo liemenį ir atlenkiau galvą, kad jam būtų daugiau vietos.

Buvau numesta ant lovos ir užgulta Tomlinson kūno.

-O tu dieve šventas, gal užsirakinkit ir negadinkit kitiems vaikystės?-Pasigirdo blondino balsas. Greitai atšokau nuo Louis išlysdama iš po jo. Jaučiau kaip mano žandai kaista.

-Horan, tu savo vaikyste praleidai bandydama pažiūrėti kaip mergaitės rengiasi persirengimo kambariuose.-Suurzgė Louis.-Žinai ką reiškia belstis?-Tomlinson pakilo nuo lovos.

-Ok ok, nepykit, tačiau Louis, mes turim problemą.-Jis nervingai nusijuokė.

-Kokią?-Louis sukryžiavo rankas.

-Derekas apsupo namą su daug vyrų ir prašo Bletos.

-----------------------------------------------------------

Įdomu, kada aš pagaliau pabaigsiu šią Istoriją.... :DD