Back to you/L.T LTU (Baigta)

Tu gal nėščia?

Atsikėliau nuo purtymo. Pramerkiau akis ir išsigandusi pažvelgiau į Džeremį.

-Kelkis, atvežiau tau drabužių ir šukas, pavalgysi ir važiuosim į mokyklą. Tavo mama net nežino, kad tavęs nebuvo namuose, nes ji buvo su tėvu. Turi įtvirtinti, kad esi mano Bleta.

Esu Louis! Norėjosi sušukti.
Linktelėjau ir jis keistai mane nužvelgęs dingo iš kambario. Persiregiau, susišukavau ir išėjusi iš kambario pradėjau žvalgytis. Iš laiptų išniro Džeremis ir mane nužvelgęs sunkiai atsiduso.

-Eime valgyti.-Linktelėjau ir nusekiau paskui vaikiną į virtuvę. Nenorėjau daugiau smūgių, todėl paprasčiausiai neatsijalbinėjau. Vos padėjau kojas ant pirmojo laiptelio galva pradėjo nenuvaldomai suktis.
-Bleta!-Sušuko Džeremis ir tai buvo paskutinis dalykas kūrį girdėjau. Panirau į tamsą.

Galvos skausmas, raižo visą kūną. Pramerkiau sunkias akis ir jas vėl greitai užmerkiau.
Galvoje pradėjo spiegti, o kūną užklojo didžiulis karštis.

Su didžiulėmis pastangomis pramerkiau akis. Buvau "savo" kambaryje, o šalia lovos ant nedidelio fotelio gulėjo susirangęs Džeremis.
Burna buvo išdžiūvusi. Vaikino kūnas sukrutėjo ir rudos akys pažvelgė į mane.

-Bleta.-Jis pašoko ir pribėgo prie lovos.
Norėjau jo paklausti kas nutiko, bet nesugebėjau pratarti nė žodžio.
-Tikriausiai nori gerti.-Pasakė ir pridėjo stiklinę su vandeniu man prie lūpų. Gurkštelėjusi kelis kartus.

-Kas...Kas...N..utiko?-Sumikčiojau. Blauss'as atsiduso ir atsisėdo ant grindų šalia lovos.

-Tu nualpai ir vos nenukritai nuo laiptų.-Sumurmėjo. Pasistengiau atsisėsti, bet vos tą padariau pykinomo jausmas užėmė vidų. Su skausmais nukūriau į vonią ir suklupau prie klozeto.

Džeremis atbėjo ir palaikė mano plaukus kol vėmiau.

-Tu gal nėščia?-Paklausė vaikinas ir aš sustingau.

Louis juk paskutinį kartą nesisaugojo, bet praėjo per mažai laiko, nebent pastojau nuo praeitų kartų...

Atsitraukiau nuo tualeto ir silpnu žvilgsniu pažvelgiau į Džeremį.

-Nežinau.-Balsas virpėjo, kaip ir visas kūnas. Su vaikino pagalba atsistojau ir išsiskalavusi burną vėl grįžau į lovą.

-Vakare nupirksiu testų, o dabar pailsėk.-Džeremis padarė labai keistą dalyką prieš išeidamas. Jis pabučiavo mane į kaktą. Užsimerkusi leidau sapnams pasiglemžti mano pasąmone.

Nusišypsojau ir pažvelgiau vaikinui tiesiai į akis.

-Danieli.-Sušnabždėjau.

-Pažvelk į mane.-Tarė jis.-Tiesiog pažvelk ir paleisk mane.-Sutrikusi pažvelgiau į rudaplaukį.

-Ką?

-Tavo kaltės jausmas neleidžia man išeiti, tu nekalta. Pažvelk į mane ir paleisk.-Jis paėmė mano rankas ir įsistebeilino tiesiai man į akis.
-Tu nekalta.-Sušnabždėjo.

-Bet... Aš...-Nežinojau ką pasakyti.

-Tu nekalta. Pažvelk į mane ir pamiršk. Prisimink tik, kad buvau tau... Kažkas. Pamiršk kaltės jausmą.-Pabučiavo į kaktą ir išnyko rūkę.
-Žinau, tau skauda, bet kai skauda tau, skauda ir man.-Vis dar girdėjau jo balsą.-Prižadėk, kad pamirši kaltės jausmą.-Kelios ašaros nusirideno mano skruostais.

-Prižadu.-Užtikrintai tariau.

Pramerkiau akis ir suspurdėjau iš šalčio. Apsidairiau kambaryje.

-Kas po velnių kas atidarė langą?-Suurzgiau. Pasiremdama į sieną, bei spinteles nukeliavau link jo ir uždariau.

Pro duris įžengė Džeremis su nedideliu, baltu maišeliu. Jis susiraukęs žiūrėjo į mane.

-Kodėl tu ne lovoje?

-Langas buvo atidarytas.-Sumurmėjau. Vaikinas padėjo man vėl atsigulti į lovą ir ant jos šalia padėjo tą baltą maišelį.

-Nupirkau du.-Pasakė ir nusijuokė.
-Dieve, kaip tai nejauku.-Prunkštelėjau.-Aš einu, o tu padaryk tuos... testus.-Sumurmėjo ir palydėjęs mane iki tualeto pasišalino.

Padariusi abu testus laukiau kol užsideks atsakymas. Testukai supyksėjo ir aš drebančiomis rankomis paėmiau juos.

-----------------------------------------------------------

Sergu :(( Kaip tik šiandien matematikos kontrolinis :DD

*happy kid*

Beje, ar manot, Kad Bleta nėščia? :OO