Back to you/L.T LTU (Baigta)

Pasikeitimai

Sėdėjau lovoje ir bandžiau valgyti kas buvo atnešta, sriuba ir Kepsniukai su bulvių košę. Maistas manęs netraukė.
Rūsio kambario durys prasivėrė ir pro jas Įžengė Derekas.

-Eime.-Griežtu balso tonu pasakė. Pažvelgiau į jį ir prisiminimai sukilo. Laikiau jį draugu, neseniai šypsojausi jo glėbyje.

-Kur?-Silpnu balsu paklausiau.

-Džeremis nori su tavimi pasikalbėti, todėl pakelk savo užpakalį ir eime.-Sumurmėjo.

*Louis Pov*

Sėdėjau ant lovos nejudėdamas. Vakar užsakėm karstą ir užkasėm Bletą šalia mano namų. Skausmas vėrė krūtinę, jis ją nužudė. Nužudė mano Bletą ir pats dingo lyg į balą. Apieškojau visą Šiaurės Karoliną, Džeremio ir Dereko niekur nėra.

Prasivėrė kambario durys ir pro jas įžengė Luke.

-Louis, su tavimi atėjo susitikti kažkokia Makenze.-Sumurmėjo.

-Pasakyk, kad...-Nespėjus man pabaigti sakinio pro duris įsiveržė Juodaplaukė mergina.

-Sveikas Louisiuk.-Nusišypsojo. Makenzė pasikeitė nuo to laiko kai paskutinį kartą ją mačiau.

-Ko tau?-Susiraukiau.

-Louis, aš jau nebeta kvaila pamaiva iš mokyklos. Dabar esu treniruota ir nuožmi karė.-Išisšiepė tarsi tai kažką reikštu.

-Ir?-Mergina priėjo arčiau.

-Noriu priklausyti tavo gaujai ir sutriuškinti Džeremį. Eidama namo vieną vakarą pamačiau kaip jis nušauna nekaltą merginą. Nuo tada jis mane šantažuoja tėvų gyvybėmis.-Pyktis įsižiebė merginos akyse. Juk mums nepakenks dar vienas žmogus.

-Puiku, parodyk ką moki.-Suurzgiau atsistojęs nuo lovos. Negaliu parodyti jai, kad man blogai.

*Bletos Pov*

Įžengiau į Džeremio kabinetą ir pažvelgiau į vaikiną.

-Kvietei?-Tyliai paklausiau. Vaikinas rankos mostu paraodė į Krėslą šalia jo stalo. Atsisėdau ir nudelbiau akis į žemę.

-Manau jau supratai, kad Louis tavęs neieško, o ir pabėgti nėra reikalo stengtis, todėl turiu tau vieną klausimą.-Vos vos linktelėjau pažvelgusi į vaikiną.-Ar nori pasijusti stipri?-Nusišypsojo. Ne supratusiu žilgsniu žiūrėjau į vaikiną.-Tu silpna, tiek fiziškai, tiek psichologiškai.
Tačiau, kad gautum tai, turi prisiekti ištikimybę. Pagalvok. Louis tavęs neieško, neturi ko prarasti, nebent ir toliau būti silpna. Visi jau ir taip mano, kad esi mirusi.-Kalbėjo.

-Nebijai, kad viską panaudosiu prieš tave?-Nusijuokiau.

-Jeigu taip įvyktų, tavo tėveliai tikriausiai būtų po žeme.-Nusišypsojo.
Jis ištiesė ranką.-Prisiek.-Žvelgiau į jo ranką ir užsimerkusi paspaudžiau ją.

-Prisiekiu ištikimybę Džeremi Blauss, mainais už stiprybę.-Sumurmėjau ir mes atitraukėmė rankas. Vaikinas patenkintas atsilošė kedėje.

*Po metų*

Užtaisiau ginklą ir šoviau tiesiai manekenui į galvą. Tada kitam ir dar kitam. Patikiau visiems į tą pačią vietą.

-Šaunuolė mažute.-Pagyrė Džeremis. Nusišypsojau jam ir pasiemusi bokso pirštines patraukiau link bokso kriaušes. Prabėgus metams aš pasikeičiau ir vėl esu stipri, susitaikiau su Louis netektimi. Jis kiek girdėjau ir vėl susidėjo Su Makenze. Aišku tai siutina, bet Džeremis man padeda. Tik jo dėka galiu pažvelkti baimei į akis.

-Bleta, manau šiandienai jau gana.-Sumurmėjo Blauss'as. Pažvelgiau į jį ir linktelėjau.-Tu jau kaip metai esi mano Merinomianda. Žmonės nori tave pamatyti, taigi rytoj lydėsi mane į gaujų susirinkimą.-Šyptelėjau jam ir pasiemusi rankšluostį su naujais drabužiais nukeliavau į vonią.

Nusipraususi ir persirengusi išėjau į lauką. Netrukus čia atsirado ir Džeremis.

-Nupirkau tau suknele.-Vaikinas apkabino mane už nugaros.

-Rimtai? Parodyk!-Nusijuokiau Ir vaikinas kartu. Nukeliavom į svetainę, joje ant sofos radau juodą dėžę. Atidariau ją, joje radau aukščiau kelienių, paprastą, juodą suknelę.

-Žinau, kad nemėgsti labai išpuoštų drabužių, kai pamačiau ją. Pagalvojau apie tave. Vilkėsi ją rytoj.-Išišiepiau kaip mažas vaikas.

-Ačiū.-Pasakiau sudėdama suknelę atgal ir nusinešdama į savo kambarį.

----------------------------------------------------------

Nebarkit manęs, dėl to, kad Bleta nebepyksta ant Džeremio :DD

Paskui bus įdomiau. ;))

Ir kadangi aš esu labai geros nuotaikos įkėliau antrą dalį :**

Tokią progą gal nuomonyčių gaučiau? :
0:))