Bad boy vs Bad girl

10 dalis

Paskaitykit :D

Ten stovėjo....
Zayn...
Su savo visa šeima..
Nesitikėjau.
Ne. Rimtai nesitikėjau.
- Perrie. Nagi nestovėk kaip įbesta. Ateik pasisveikinti. - mama pasakė.
Blem dabar sugėdino. Nes aš tiesiog stovėjau ir žiūrėjau į Zayn.
Kokia gėda...
Kai susipažinau su Zayn šeima visus palydėjau prie stalo.
Harry kažką pasakęs mamai išėjo iš namų. Wtf? Aij pom.
Aš stovėjau ir žiūrėjau kaip visi sėdasi prie stalo. Kažkaip keista, kad ir Zayn niekur nesitraukia, o tiesiog stovi kaip aš.
- Jeigu jūs nealkani galit eiti į viršų - mano mama pasakė
- Ok - pasakiau ir nuėjau į viršų. Užlipusi į savo kambarį iškarto išsitėškiau savo lovoj.
Girdėjau kai laiptais lipa Zayn.
Ir žinau, kad jis ateis į mano kambarį.
Ou fak.. Mes būsim vieni... Nu gal nieko blogo nebus.. Bet kas gali blogo atsitikt? Juk aš atverčiau naują gyvenimo lapą...
Zayn įėjo į mano kambrį.
- Kodėl dabar tokia nedraugiška?- paklausė
- Taij kad draugiška - atsakiau
- Nu net nepasisveikinai - bandė primest liūdną
Nepaėjo
- Ah.. Ok. Labas - nusišypsojau
Zayn pradėjo juoktis
- Kas tau yra? - paklausiau
- Nieko. Tiesiog mielai atrodei - pasakė
- Mielai? Nuo kada aš miela? - susiraukiau
- Tu visada buvai miela, bet.. Labiau karšta.. - Zayn nusišypsojo
- Kaip matau nuomonė nepasikeitė.. - nutęsiau
- O tavo? - nusišypsojo ta savo iškrypėliška šypsena
- Nu nežinau nežinau.. - nutęsiau
- Tikrai nežinai? - Zayn priėjo arčiau manęs.
Aš vis dar gulėjau ant lovos.
Jop... Jis mane užgulė. Prisiminiau kai męs....
Zayn man įsisiurbė į lūpas. Negalėjau neatsakyti į jo bučinį. Buvau per daug pasiilgusi šito jausmo.
Pagaliau aš jį jaučiu šalia savęs...
- Sori man reikia važiuot- Zayn pasakė po bučinio ir nulipo nuo manęs.
- Galiu kartu? - paklausiau su akyse pilna viltimi.
- Nu gali. - nusijuokė.
- Ok - išsišiepiau
Ir dabar elgiausi lyg katik nieko nebuvo...
- Mes iki parduotuvės - prieš išeidama su Zayn pasakiau savo tėvams.
Mes išėjom ir įsėdom į jo mašiną.
- Toli važiuosim? - paklausiau
- Nelabai - papurtė galvą
- Ok - pasakiau ir nusukau galvą į langą.
Kadangi jau buvo pakankamai vėlu ir mašinų beveik nebuvo tai Zayn nesustodavo prie šviesoforų. Prie vieno šviesoforo Zayn staigiai sustabdė, nes iš kažkur išdygo mašina, bet ačiū dievui neužkliudė.
Aš išsigandusi pažiūrėjau į Zayn.
- Zayn - pasakiau  kai pamačiau, kad iš šono į Zayn mašiną lekia džipas.
- Zayn važiuok! - sušukau, bet Zayn nespėjo paspausti gazo. Džipas įsirėžė į Zayn mašiną. Stengiausi Zayn ištraukti.
Jis atsijungė.
O dieve.. Ką aš darysiu?
Skambinu greitąjai.
Greitoji atvažiavo greitai.
Žiauriai griaužiuosi dėl Zayn. Reikia tikėtis, kad jam bus viskas gerai...
Daktarai Zayn ištraukė iš mašinos. Jo visas veidas buvo kruvinas.
- O dieve.. - pasakiau ir užsidengiau ranka burną.
- Galima kartu važiuot? - paklausiau daktarų
- Kas jūs jam būsite? - paklausė
- Am.. Mergina - pasakiau. Dabar buvo nesvarbu niekas. Tik Zayn.
Nuvažiavę į ligoninę Zayn nuvežė į operacinę, o man reikėjo laukti laukiamajame.
Atsisėdau ant kėdės.
Mano žandu nuriedėjo ašara.
Kodėl jis?
Jis turi likti gyvas...
Jeigu tai buvo paskutinis šansas jį pamatyti?..
Gal ne..
Ne. Jis išliks gyvas. Jis stiprus. Nepasiduos. Tikrai ne..
Mano veidu pradėjo riedėti ašaros, negaliu jų sustabdyti...
- Jūs Zayn mergina? - daktaras priėjo prie manęs
- Taip. Kas atsitiko? - pripuoliau
- Patarčiau jums važiuoti namo, nes vaikinas bus ilgai operuojamas - pasakė
- O jis išgyvens? - paklausiau
- Taip. Žinoma. Atvažiuokite rytoj jo aplankyti. - daktaras pasakė ir nuėjo.
Kaip palengvėjo. Žinau, kad jis išgyvens.