Bad boy vs Bad girl

22 dalis

:D Svarbi info apačioje 👇👇

Ir kaip visada...mano kojos atsimušė į lovą, bet ši kartą jau nekritau į ją. Išsilaikiau...
- Zayn? - pažiūrėjau jam į akis.
- M?
- Kas mes? - paklausiau
- Draugai su trupučiu privalumų - nusišypsojo ir priglaudė savo lūpas prie manūjų. Atsakiau į bučinį. Bučinys ilgėjo ir darėsi vis aistringesnis...
Ir taip... Mes tai padarėm. Po viso to "dalyko" tiesiog galvojau... Kas iš tikrųjų mus su Zayn sieja... Nežinau ką galvoti. Niekada nebuvau jo pamiršusi... Ir dabar.. Manau visi senieji mano jausmai jam sugryžo. Jei jis man nieko nejaučia? Jeigu jis manimi naudojasi... Ah... Taip noriu išgirsti dar kartą tuos žodžius iš jo lūpų kai mums teko atsisveikinti..
* Prisiminimas*

*Aš jį apsikabinau.
Pajaučiau kaip Zayn mane taip pat apkabina. Taip stovėjom gal 10 min ir spėju atrodėm kaip debilai.
- Parrie lėktuvas! - Harryy sušuko
- Turiu eiti - sumurmėjau
Ir tada aš išgirdau tuos tris nuostabius žodžius.
Iš Zayn lūpų.
- Aš tave myliu - jis pasakė man tai prie ausies ir tada nusisuko ir nuėjo savo keliais.*
Su šiomis mintimis smigau.

*Rytas*

- Pezz!!!!!! Kur tu po velinių! - išgirdau Jade rėkiant iš virtuvės. Taip.. Gi vakar ji nematė, kad mes su Zayn "pasišalinom".
- Kur ta dabar prasikniso.. - išgirdau Jaddd balsą jau prie kambario durų. Ir tik dabar supratau, kad aš guliu ant Zayn... Abu esame pusnuogiai ir kas blogiausia Zaym miega.. Jo neimanoma prikelt. Kaip užmuštas. Pradėjau panikuot. Stengiausi bent nuo Zayn nulipt, bet jis mane laikė apsikabinęs per liemenį.. Ir gan stipriai laikė. Atsidusau... Prašau Dieve padėk man ir neleisk Jade įeiti į kambarį...
- Pe...ou... - Jade įžengė į kambarį.
- Pezz? - išsišiepė
- Aik lauk Jad.. Nieko nesakyk.. Vėliau paaiškinsiu.. Ne taip yra kaip atrodo.. Dabar eik - viską sumaliau. Ji tik nusijuokė ir išėjo iš kambario. Lengviau atsidusau.
- Ar tikrai taip nėra kaip atrodo? - išgirdau prikimusį Zayn balsą. Pasukau galvą į jo pusę. Ir jis žiūrėjo į mane išsišiepęs.
- Pati nežinau kas vakar buvo okeyyy?- nusijuokiau
- Tipo neprisimeni? - pakėlė savo antakius taip išpūsdamas akis.
- Prisimenu... - nutęsiau - ir nemanau, kad tai yra labai gerai.. - nusiminusi tariau.
- Kodėl? - Zayn susiraukė
- Na.. Nežinau.. Tiesiog manau, kad tu manimi naudojies ir panašiai ir, kad aš tau esu tik dėl šito...ir manau man pagaliau reikia tikro vaikino... - Zayn įdėmiai klausėsi
- Perrie, aš tikrai tavim nesinaudoju ir manau tau kažką jaučiu.. Tai gan keista tokiam kaip man ir.. Am.. Na manau tai meilė? - kalbėjo Zayn.
- Ir tiesiog noriu paklaust ar tu bent ką nors man jauti? Sakyk tiesą Pezz - Zayn žiūrėjo man tiesiai į akis. Jis atrodo toks mielas.
- Dieve, Zayn, aš tau jausmus jaučiau galbūt nuo pirmo mėnesio kai buvom pažystami.. Ir tada kai man teko išvykti į Kaliforniją aš sau prisiekiau, kad tave pamiršiu... Ir man kaip ir tai pavyko.. Bet giliai širdyje aš tai jaučiau.. Jaučiau, kad tavęs nepamiršau.. Aš tave mylėjau, o dabar kai sugryžau visi jausmai su trenksmu gryžo.. Ir dabar jie dar stipresni.. Zayn nežinau kas man yra... - nuleidau galvą. Zayn visą laiką manęs atidžiai klausė.
- Perrie? - vėl pažiūrėjau į jo tobulas akis ir sumirksėjau duodama ženklą, kad jis gali kalbėti..
- Ar...

Tai va.. Žmonės žiauriai sori dėl tokio ilgo laiko tarpsnio.. Tiesiog tie mokslai.. Knisa.. Laiko nebeturiu visai... Bet kadangi pavasaris, laiko daugiau turiu ir vėl pradėjau kurt. Žinau, kad daugelis pykstat, bet ką padarysi... Ir yooo tikiuosi liko dar skaitytojų :)