Bad boy vs Bad girl

8 dalis.

Skaitykitttt.

- Perrie! - girdėjau kaip Zayn sušunka.

Praignoravau jį.
Aš turiu tai padaryti.
Manęs niekas nebesekė ir niekas nebandė sustabdyti.

Nusekiau Maiką iki užmiesčio linijos.
Jis sustojo ir pradėjo rukyti.
Aš jį atidžiai stebėjau.
Kodėl jis ėjo kelis kvartalus?
Kad parukyt?
Nemanau..
Kažkas čia ne taip...
Laukiau kol kažkas atsitiks keisto..
Gal ateis kitas žmogus ar kažkas panašaus. Bet.
Ne.
Nieko neatsitiko.
Gerai.
Turiu susikaupti.
Nurijau seiles ir išsitraukiau ginklą.
Kadangi Maikas buvo nusisukęs nugara. Jis manęs nematė.
Atsistojau už jo nugaros gal kokius 6 metrus. Atsidusau.
Ištiesiau ranką.
Jis pradėjo drebėti.
Kas čia dabar?
Negi aš to negaliu padaryti?
Pezz tu gali.
- Perrie! - išgirdau Zayn sušunkant
- Nedrysk! Perrie ne! - sušuko Jade
Jie ką, mane sekė?
- Ką tu darai? - atsisukęs Maikas sumišo
Rimtai...
Ką aš darau?
Negi tik dėl pinigų?
Aš negaliu būti silpna.
Jau norėjau spausti gaiduką, bet pradėjo suktis galva. Aš susvirduliavau.
Netekau sąmonės.
- Perrie! - girdėjau paskutinius Zayn žodžius.
××××××××××××××××××××××××××××××××

Lėtai pramerkiau akis.
Aš ligoninėj?
Kodėl?
Kas man buvo?
Ah...
Apsidairiau aplinkui.
Harry, Jade miegojo mano palatoje.
Kur Zayn?
Dabar naktis?
Dar nėra laikrodžio čia plius....
Na šiaip palatoje tamsu tai naktis.
Staigiai viskas gryžo į galvą.
Viskas. Kodėl aš čia žinau.
Kodėl aš tai norėjau padaryti?
Negalėjau sustabdyti savo riedančių ašarų.
O dieve...
Pradėjau kūkčioti.
Kodėl buvau tokia šalta?
- Į palatą tyliai įėjo Zayn su puodeliu rankose. Tikriausiai kava.
Jis atsisuko ir iš karto prišoko prie manęs.
- Perrie. Tu pabudai - tarė
- Kodėl verki? - paklausė liūdnai
Tik dabar supratau kaip aš jam rūpiu ir, kad aš jo tikrai pasiilgau.
Aš nieko nepasakiau.
Atsukau į jį savo ašarotą veidą ir apsikabinau.
Zayn šiek tiek sutriko, bet greitai susigaudė ir mane apkabino atgal.
Kaip aš jo pasiilgau...
Pasiilgau tų jo kvepalų.
Išspaudžiau dar vieną sūrią ašarą.
Atsitraukiau nuo jo ir tiesiog žiūrėjau jam į akis.
- Viskas gerai? - paklausė
- Dabar jau taip- šyptelėjau pusę lūpų.
- Perrie? Omg pasiilgau - Jade pabudo
Ji prilėkė prie manęs ir apsikabino
Zayn pasitraukė ir atsisėdo ant kėdės netoli ligoninės lovos arba laikinai mano lovos.
- Harry - Jade pažadino mano brolį
O dieve...
Jeigu jis čia.. Reiškias, kad viską žino. Fak.
- Perrie - jis tik atsiduso ir atėjo prie manęs
Apsiabino
Am...
Nesitikėjau. Tikrai nesitikėjau.
Tikėjauso moralo. Labai labai didelio moralo.
- Kas tau buvo užėję? - Jade paklausė
- Net nežinau... Gal nebepriminkit... - nutęsiau
- Gerai gerai. Svarbu, kad dabar gerai jaustumeis - pasakė
- Ir ką aš be jūsų visų daryčiau? - nusišypsojau
- Pražlugtum Pezz... Pražlugtum - Zayn nusijuokė
- O tu tai tylėk lopeta - nusijuokiau žiūrėdama į Zayn
Jade ir Harry į mane pažėjo kaip į nesveiką.
Aij jo...
Tiesa..
Jie galvoja, kad aš Zayn nekenčiu.
Heh. Nieko jie abudu nežino...
- Panele Perrie Edwards - į palatą įėjo daktaras
- Jūs būsite paleista po dviejų valandų - pasakė
- Negalima dabar?? - suzyziau
- Nemanau - daktaras pasakė ir išėjo
Aš susiraukiau.
Zany greitai atsistojo nuo kėdės ir išėjo.
- Kur? - paklausiau
Bet... Žinoma durys užsidarė.
Negavau atsakymo.
Nu ir ok...
Po kelių minučių Zayn gryžo.
- Gali rengtis. Tave paleidžia jau dabar-pasakė
Aš tik išsišiepiau.
- Ač - pasakiau visa laiminga.
- Taij aš einu rengtis.. - pasakiau, pasiėmiau rūbus ir išėjau.
Kai gryžau. Palatoje buvo tik Zayn.
- O taij kur Jade ir Harry?? - paklausiau
- Išvažiavo. Sake man tave pervežt - nusijuokė
- Keista... Gal tu juos išvarei? - paklausiau
- Nu nu - nusišypsojo
- Aš jau susiruošus - pasakiau gal jau po kokių dviejų min.
- Taij važiuojam - pasakė.
Mes nuėjom prie jo mašinos...
Įsėdau į jo mašiną.