-Parvežt namo?- Zayn kilstelėjo antakį.
-Taip...- ištariau, pradėjus lėtai eiti link automobilio.
-Okey.- pasigirdo Zayn gilus atodūsis.
Mes įlipome į automobilį ir greit išrūkome iš tos vietos. Į Zayn daugiau nebedrįsau žiūrėti, žvilgsnį buvau nusukusi į langą, už kurio greitai lėkė vaizdai. Zayn mane traukia...oi...dar ir kaip. Tos akys. Šypsena. Tai blogai, tačiau aš negaliu suvaldyti savo potraukio jam...o dieve kaip kvailai aš jaučiuos....bet tai tik simpatija...laikina simpatika. Nieko daugiau, ar ne?
-Zayn, pravažiavai mano namą...- širdis pradeda greit plakti, kai pro akis pralėkė mano namas.
-Žinau.- kuo ramiausiai ištarė jis.
-Kaip suprast žinau?- atsisukau į Zayn.
-Sakei parvežt tave namo, neminėjai SAVO namų.- Zayn veide šmėstelėjo šypsena.
-Man nejuojinga, Zayn. Parvežk mane į MANO namus. Dabar.- sukryžiavau rankas ties krūtine.
-Tu žinai, kad negaliu to padaryt, mažut.- Zayn apsilaižė lūpas.
-Kodėl?!- susiraukiau.
-Todėl.
Gyliai atsidusau ir atlošus galvą užsimerkiau. Mintyse lėtai suskaičiavau iki dešimt, kad nusiraminčiai ir neužmuščiau šio subingalvio.
-Kur mane veži?- paklausiau, vėl pažvelgus į Zayn.
-Namo.- Zayn mirktelėjo.
-Aš rimtai, Zayn.- ištariau, smilkiniu atsirėmusi į stiklą.
-Aš irgi.
Pasiduodu. Daugiau su juo nekalbėsiu.
Greitai mes sustojome prie didelio daugiabučio. Pažinau jį. Čia jau buvome su Zayn anksčiau. Išlipau iš automobilio, stipriai trenkdama durelėmis.
-Atvėsk mažute.- Zayn nusijuokė, permetęs ranką man per petį ir lėtai vedantis link daugiabučio.
Jei tik galėčiau, eičiau ir pesčiomis namo, tačiau nakties tamsa, ne juokais baugina. O jei ir vėl būsiu pagrobta?
Su Zayn greit atsiduriame ir jo bute. Viskas taip, kaip ir palikome praeitą kartą.
-Ryt ryte, tu iškart veži mane namo.- sumurmėjau, atsisėdusi ant sofos.
-Pažiūrėsim kaip čia bus.- Zayn veide vėl šmėstelėjo šypsena.
Daugiau niekad, niekur, nevažiuosiu su juo.
-Einu po dušu, įsijunk kokį filmą.- ištarė Zayn, persimetęs baltą rankšluostį per petį.
-Aha.- pavarčiau akis.
Kol Zayn prausėsi, net nepajutau, kaip akys lėtai užsimerkė ir aš užmigau.
***
Staiga, mane prižadino kažkokie balsai. Pramerkus akis susiraukiau. Vis dar gulėjau ant sofutės, užklota plonu dekiu.
-Argi nepasiilgai manęs?- sumurkė kažkokios merginos balsas.
-Kylie, ką tu čia veiki?- sušnypštė Zayn.
Jo balsas privertė, pašokti vietoje. Prireikia kokių trijų minučių suvirškint gautą informaciją. Koks jis šūdžius...dar drysta temtis kažkokias merginas, kai čia esu aš.
-Aš Kayla.- suniurzga mergina.
-Gerai Kayla, norėčiau, kad daugiau nebeeitum čia.- Zayn vis dar šnabždėjo.
-Bet Zayn...- mergina suzyzė ir staiga tyla....ir jų liežuvių krušimasis.
Gerklėje susidarė neaiškus gumulas. O rankos pradėjo drebėti, iš įsiučio. Greit pašokusi nuo sofos, tyliai nubėgau link spintos. Išsitraukiau Zayn striukę ir jo, man per didelius batus. Ką jau padarysi, kažką bent jau reikia rengtis...
Apsirengusi pasislėpiau už kampo ir laukiau to momento...kai prie durų nieko nebebus ir galėsiu pabėgti. Nesiruošiu daugiau būti su tuo subingalviu.
Greit Zayn atsisveikino su ją, mano įspūdžiu nepakvietęs jos į namus, tiesiu taikiniu nuvarė miegot. Šaunu.
Greit išbėgusi iš savo slėptuvės, pasileidau bėgte iš buto. Mano akis graužė...graužė susikaupusios ašaros. Kvailė. Nesipriešinau jam, kai jis mane čia atvežė. Idiotė. Maniau, kad jis gali būti kitoks...
Išbėgus iš daugiabučio, mane pasitiko gaivi nakties vėsuma. Nesustojau bėgti.
-Milena?- šūktelėjo Zayn, priversdamas mane atsigręžti.
Jis vos nepersisveręs per pravirą langą, žvelgė į mane su pasimetusiom...šiek tiek ir piktokom akim.
Parodžiau jam vidurinį pirštą ir pasileidau bėgti toliau. Gatvės jau buvo tuščios, jas apšvietė tik keli kelių žibintai. Nusivaliau ašaras ir gyliai atsikvėpiau. Kokia aš naivi...tie nekalti pokalbiai ant holivudo kalno...
-Ė, paukštyte!- kažkas sušuko.
Pakėlusi akis pamačiau tris vaikinus, svirduliuojančiai einančius link manęs.
Susigūžiau, maldaudama dievo, kad jie paliktų mane ramybėje.
-Kur eini gražuolę?- vaikinai užstojo man kelią.
Nieko neatsakiau, tesiog bandžiau juos apeiti, tačiau jie apsupo mane.
-Visos linksmybės pas mus.- vienas vaikinas perbraukė man per ranką.
-Neliesk manęs.- atšokau nuo vaikino.
-Vis dėlto ji moka kalbėti.- vienas iš vaikinų nusijuokė, parodydamas savo geltonus, visai surūkytus dantis.
Dar vienas vaikinas perbraukė man per nugarą. Kol visi pradėjo mane graibyti. Jaučiu kaip mano skruostais ritas ašaros, bandau priešintis, tačiau tai beviktiška. Aš viena , o jie tryse.
Staiga sucypia automobilio padangos ir visi vaikinai pakelia nuo manęs akis į automobilį.
-Dar kartą prilieskit merginą ir jūs lavonai.- pasigirdo Zayn balsas ir man tesiog norėjosi suklykti iš džiaugsmo. Aš išgelbėta.
-Susirask kitą prostitutę.- vienas vaikinas atkirto.
Nespėjau net įkvėpt, kai Zayn metėsi link vaikinų. Keli stiprūs smūgiai ir du vaikinai jau paguldyti.
-Ei ei ei...viskas gerai.- trečiasis vaikinas pradėjo trauktis nuo manęs.- mergina tavo.
Stovėjau įkalta kaip vinis. Kojos pasidarė sunkios, o rankos nesuvaldomai drebėjo.
Hey hey hey, vote ir comment !💕
YOU ARE READING
Desire
Fanfiction-Tu bėgsi, bėgsi nuo visų mūsų problemų?- Zayn žiūrėjo į mane su įsiučiu veide...o gal tai buvo nusivylimas? Jau sukausi eiti, nes skausmas krūtinėje buvo nebesuvaldomas, tačiau Zayn truktelėjo mane už rankos ir atsukęs į save apsivyjo rankomis apli...