-Kodėl pabėgai?- paklausė Zayn, pažvelgęs į mane piktu žvilgsniu.
Na štai ir jis užsipuola mane. Nei paklausia ar esu sužeista...ar man viskas gerai...pradeda pūtotis kaip laukinis žvėris.
Nieko neatsakiusi, įsėdu į Zayn automobilį, mano pavyzdžiu paseka ir jis. Mirtinu greičiu išrūkstame iš tos vietos. Zayn atrodo tikrai įsiutęs. Jo krumpliai net pabalę, nuo vairo spaudimo, o akys tamsios it nakties dangus.
-Tu elgies kaip tikras vaikas. Pabėgi, nežinoma priežastimi ir dar net nenori kalbėti su manimi!- vėl Zayn užsipuola mane.
Nusuku akis į langą. Kaip norėčiau jam dabar išbaladot dantis...
Greit mašina sustoja prie mano namų. Nusiėmu Zayn striukę ir jo apgailėtinai per didelius batus.
-Rimtai Milena?- Zayn suprunkštė pažvelgęs į batus.
Numečiau striukę ir batus kažkur ant galinių automobilių sedynių ir išlipus iš automobilio, įėjau neatsigreždama į namus.
Kaip maniau mama dar miegojo, po tiek išgerto vyno, sapnai greitu metu nesitrauks...
Užkopusi laiptais į savo kambarį, kritau nugarą į lovą ir bukai žvelgiau į nuobuodžias kambario lubas. Nekenčiu Zayn. Nekenčiu visa siela. Kątik jis įsigyjo savo didžiausią priešą...
Akys lėtai pradėjo merktis ir aš užmigau.
09:23
Pramerkus akis, mano ausis pasitinka kažkokie šūknsiai iš pirmo aukšto.
Greit pašoku iš lovos ir vos nekrisdama išbėgu iš kambario. Nusileidus laiptais į pirmą aukštą išvystu susiraukusį tėtį su lagaminu rankose. O priešais jį mamą apgailėtinai parklupusią ant kelių ir begalo verkiančia
-Kas čia vyksta?- paklausiau, atkreipdama tėvų dėmesį.
-Milena, eime su manimi. Daugiau nebegyvensi su šita nesveika moterimi.- tėtis bedė pirštu į mamą.
Mama dar labiau apsiašarojo, bandė įsikibti rankomis į tėčio kojas, tačiau jis pasitraukė.
-Mama nedaryk sau gėdos.- ištariau virpančiu balsu, užstojus ją.- o tu.- atsisukau į tėtį.- nešdinkis iš čia. Man bjauru tave net vadinti tėvu. Kaip drįsai pakelti ranką prieš mamą?- paklausiau iškėlus aukštai smakrą.
-Pakelti ranką prieš tavo motiną?- tėtis net nusijuokė.- Uoj...Milena, Milena.
Manyje užverdė pyktis. Jis tyčiojas iš manęs?
-Tu ką nori pasakyt, kad ji pati save žalojo? Pati įsistatė šias mėlynes?!- rėkiau su ašarom akyse.
-Būtent.- ištarė tėtis ramiai.- aš dar čia sugryšiu.
Jis lėtai apsisuko ir išėjo iš namų.
-Melagis!- sušuko mama kumščiu trenkdama į grindis.
Atsiklaupiau prie jos ir apkabinau per pečius.
-Nepalik manęs....nepalik.- ji vis dar lėjo savo ašaras.
Negaliu jos tokios matyti, tačiau tėčio žodžiai priverčia susimąstyti. Gal visdėlto mama man melavo? Ne. Tikrai ne. Staiga suskamba durų skambutis.
-Aš atidarysiu, eik pasidaryk arbatos.-ištariu padėjus mamai atsistoti nuo grindų.
Atidarius duris sutinku Lily veidą. Ji nužvelgia mano aprangą ir raudoną, šiek tiek pabrinkusį veidą nuo verkimo. Iš kart draugės veide atsiranda suraukti antakiai.
-Net neklausk.- atsidūstų, atsirėmusi į durų staktą.
-Aha...klausyk, visa chebra varom į boulingą. Prisijungsi?- Lily timtelėjo lūpą.
-Šiuo metu negaliu...turiu pasirūpinti mama. Net neįsivaizduoji kas vyksta šiuos namuos.- ištariu šiek tiek tyliau.
-Milena...aš kuo puikiausiai tave suprantu. Todėl ir kviečiuos tave į boulingą. Tau reikia prablaškyti mintis. Mano mama ateis pasisvėčiuoti pas tavo mamą...jos pasikalbės kaip draugės ir viskas bus gerai.- numykė Lily.
-Lengva tau pasakyti.
-Viskas Milena...mes važiuojam.- Lily prasibrauna pro mane ir įėjus į namus, tiesiu taikiniu čiuožia į mano kambarį.
Vos vilkdama kojas nušlepsiu į savo kambarį ir jau randu ją, paruošusią man makiažo stalelį ir aprangą.
-Lily...aš tave labai myliu, tačiau negaliu važiuot.- vis dar bandžiau perkalbėti Lily.
-Man nerūpi tu nori ar ne. Važiuosim.- ji lyg ir įsakė man.
Išspaudžiau mažą šypsenėlę ir pavarčiusi akis, atsisėdau priešais makiažo stalelį. Lily ėmėsi darbo.
***
Buvome jau pasiruošusios ir laukėme kada galėsime išeiti iš namų. Vilkėjau paprastus mėlynus džinsus ir baltą palaidinę. Plaukai buvo susukti į kuoduką, na o nors kiek Lily bandė maskuoti mano pajuodusius paakius, jai neišėjo. Vistiek atrodžiau kaip zombis.
-Jie jau čia.- sumurmėjo Lily, sumaigiusi kažką telefone ir išėjusi su manimi iš namų.
Mane ramina tik mintis, kad mama ne viena. Ji su Anna. Tėtis daugiau jos nebe nuskriaus....
Greit įsėdusios į Niall juodą "audi" nurūkome nežinoma miesto linkme. Už kokio pusvalandžio pasiekėme ir patį boulingą. Visi jau buvo susirinke ir rinkosi komandas.
-Ne Nina...negali būti komandoje su kita mergina...žinai taisykles.- subarė Nina Harry, kai ji norėjo būti komandoje su Cara.
Regis aš būsiu tik žiūrovė., nes nesiruošiu būti komandoje su vienu iš šitų debilų nors....
-Dylan!- sušukau, jau norėjusi bėgti prie jo, tačiau buvau patemta už rankos ir atsitrenkus į kietą krūtine.
-Labas Milena...- pasigirdo Zayn balsas.
-Paleisk mane.- pavarčiau akis, bandydama ištraukti ranką iš jo gniaužtų, tačiau veltui.
-Kodėlgi turėčiau?- Zayn suraukė antakius, nusišypsojas savo firminę žaismingąja šypsenėle.
-Todėl...nes ketinu būti komandoje su DYLAN, o ne gaižti laiką su kažkokiu...kažkokiu asilu.- ištariau nužvelgusi Zayn nuo kojų iki galvos ir pavaidinus, jog suvimčioju.
-Su Dylan? Aghh...gaila. Turėsi savo laiką praleisti su asilu, nes tavasis Dylan jau turi savąja komandą.- Zayn timtelėjo lūpą, pažvelgęs kažkur už manęs.
Aš taip pat atsigrežiau. Kaiptik tuo tarpu Dylan sumušė su Victoria delnais ir pradėjo kurti ale "planus". Atsisukusi atgal į Zayn pavarčiau akis.
-Įspėju neesu gera žaidėja boulinge...tad su manimi prakiši.- ištariau, pagaliau ištraukusi savo ranką iš Zayn gniaužtų ir nuėjusi pasikeisti batų.
Hey hey hey....i know seniai jau kėliau dalį, tačiau visi tie mokslai ir klasiokai išves mane iš proto...dedam vote ir comment! <3
YOU ARE READING
Desire
Fanfiction-Tu bėgsi, bėgsi nuo visų mūsų problemų?- Zayn žiūrėjo į mane su įsiučiu veide...o gal tai buvo nusivylimas? Jau sukausi eiti, nes skausmas krūtinėje buvo nebesuvaldomas, tačiau Zayn truktelėjo mane už rankos ir atsukęs į save apsivyjo rankomis apli...