Greit lėkėme su Zayn nuo lenktynių vietos. Kraujyje pumpavo adreanalinas, nemažesnis nei per lenktynes.
-Za-yn...mus vejasi!- sušukau išgirdusi policijos sirenas už mūsų.
-Žinau mažut, laikykis!- sušuko Zayn ir spaudė gazą iki dugno.
Lėkėme greičiau nei per lenktynes, na o policijos sirenos už mūsų, greitai tolo. Ligtais atsikratėme jų, tačiau Zayn greit įsuko į kažkokį keliuką, vedantį link miškų ir laukų. Ką jis suplanavo?
-Zayn, kur mes važiuojam?- paklausiau pradėjusi nerimauti.
-Jei važiuosime iš kart į miestą, mus apsups farai ir sėsim į cypę.- ištarė Zayn ir mes greit privažiavome, milžiniškus, juodus vartus. Ar jis jau yra čia buvęs? Iš vis kas čia per vieta?
Zayn išsitraukė iš savo odinės striukės, mažą aparatuką su keliais migtukais ir nuspaudęs vieną migtuką, pravėrė milžiniškus vartus. Greit įvažiavome į milžiniškų namų...net ne namų, o rūmų kiemelį. Kai Zayn sustabdė motociklą iš kart nulipau nuo jo ir nusiėmiau šalmą.
-Kur po velnių mes esame? Man reikia važiuot namo. Ką pamanys mano mama, kai neras manęs mano kambarį ir pačiuose namuose? O dar ir tą policija...mes nusikaltėliai...nepaklusom, kai mums liepė sustoti!- pradėjau vaikščioti pirmyn ir atgal, susiėmusi už galvos.
-Nesikarščiuok. Mes atvažiavome į mano namus, važiuoti namo galėsi tik ryt, nes dabar mes dar ieškomi, matė motociklo numerius. Mamai galėsi paskambinti ir pasakyti jog nakvoji...pas Cara. Mes nenusikaltėliai...tesiog maištaujantys paaugliai- ramiai pasakė Zayn šyptėlėjes ir įėjęs į tą milžinišką namą.
-Bet...- sumurmėjau, bet Zayn jau buvo įėjes į namą ir manęs visai nesiklausė.
Greit taip pat įlėkusi į namą apsidairiau. Zayn Malik...yra sušiktas bilijonėrius. Atsiėmu žodžius, Liam nėra inperatorius, tai Zayn yra. Jūs tik pažiūrėkit....čia rūmai.
-Zayn...?- atsargiai paklausiau, kai name tvyravo mirtina tyla.
-Kas tu tokia?- laiptais iškarto nusileido kažkokia juodaplaukė mergina, sakyčiau penkiolikos metų.
-Aš? Aš žmogus.- atkirtau, net nesuprantu iš kur pas mane atsirado tokia drąsa.
-Apsauga!- užkriokė mergina.- tu, nešdinkis iš mano namų! Tuojpat!- mergina bedė į mane su savo raudonu nagu.
-Kas čia vyksta?- susiraukęs atėjo Zayn.
-Plėšikė!- sucypė mergina, net pajuodavusi iš pykčio.
-Aš galiu išeit.- iškėlusi rankas į viršų, apsisukau eit link durų, kai staiga Zayn sugriebė už mano rankos.
-Niekur tu neeisi..- atsiduso Zayn.
-Bet...aš jugi plėšikė.- patempiau lūpą.
-Ji pati prisipažino!- užkriokė mergina, Kiek ji gali kriokti? Jau tikrai pabodo. Kažkam reikia parodyt kur tos mergiotės vieta.
-Nerėk Violeta. Ji su manimi.- Zayn sudrausmino mergina ir vedėsi mane nežinoma namo linkme.
-K-ką?- mergina pabalo.
Zayn daugiau nieko nesakė, užtat aš pažvelgiau į ją su pasidydžiavimo šypsenėle, dar labiau įsikibus į Zy ranką.
-Tu turbūt išalkus...- Zayn atsivedė mane į milžinišką valgomajį ir paliepė atsisėsti prie didelio, juodo stalo.
-Jo...koks sumuštinis nepakenktu.- nusijuokiau, kai pasigirdo maršai iš mano pilvo.
-Sumuštinis?- Zayn kilstelėjo antakį ir suprunkštė.
Staiga į valgomajį, atėjo senyvo amžiaus moteris su tarnaitės apranga, ji vežė metalinį staliuką su daug patiekalų ant jo.
Kai moteris išdėlioja maistą ant stalo, net seilės susikaupua burnoje.
-Valgyk.- paragino Zayn, kai tesiog nežinojau nuo ko pradėti.
Įsidėjusi į lėkštę troškintą vištos koją, bulvių košės bei salotų iš kart pradėjau valgyti. Skonis buvo dieviškas.
-Gal tavęs tėvai nemaitino savaitę?- Zayn pažiūrėjo kaip aš viską šluoju nuo stalo į skrandį.
-Ha ha ha.- pavarčiau akis, nusišypsojusi.
-Dar tavęs lauks desertas.- mirktelėjo Zayn.
Nuo jo žodžių paspringau. Milena...desertas yra patiekalas, o ne tai apie ką galvoji...iš kur pas mane tokios mintys?
-Aš sprogsiu.- atsidusau, paglosčiusi pilvą.
Zayn tik nusijuokė ir toliau žvelgė į mane tyrinėjančiu žvilgsniu. Ko jis taip žiūri į mane? Lyg bandytų įsiminti kiekvieną mano veido bruožą.
-Zayn, tiesiai šviesiai. Kas tu toks? Iš kur pas tave toks namas?- paklausiau, palinkusi arčiau jo.
-Nenoriu dabar apie tai kalbėti.- Zayn sukando žandikaulį ir nuleido akis į kątik man atneštą desertą, o tai bėje buvo vaniliniai ledai su kažkokiu sirupu ir braške ant viršaus.
-Jei nedabar, tai kada?- paklausiau atsilošusi kėdėje.
-Tu per daug klausinėji.- Zayn apsilaižė lūpas. Aiškiai matosi, jog jis nenori kalbėti šia tema, su priežastimi, tačiau kokia ta priežastis?
Hey hey hey, vote ir comment💕
BINABASA MO ANG
Desire
Fanfiction-Tu bėgsi, bėgsi nuo visų mūsų problemų?- Zayn žiūrėjo į mane su įsiučiu veide...o gal tai buvo nusivylimas? Jau sukausi eiti, nes skausmas krūtinėje buvo nebesuvaldomas, tačiau Zayn truktelėjo mane už rankos ir atsukęs į save apsivyjo rankomis apli...