Desire

Nelaimingas įvykis

Kaip ir maniau. Man sekėsi blogai žaisti boulingą. Visą padėtį gelbėjo tik Zayn vis mesdamas savo auksinį "strike". Jis toks pasipūtėlis, jog dar sulaukdamas ablodismentų nusilenkia lyg teatre ir nusišypso kaip kokio "super herojaus" akinama šypsenėle, nuo kurios alpsta visos merginos. Tas visas jo erzinantis pasipūtimas, privedė mane prie kažkokių stiprių alkoholinių kokteilių. Gurkšnojau juos, vis vartydama akis ir žvilgsniu žudydama Zayn.

-Tavo eilė princese.- Zayn pažvelgė į mane, įmetęs dar vieną "strike".

Svirduliuodama pakilau nuo kėdės ir ėjau link boulingo kamuolių. Išsirinkusi vieną iš lengvesnių ėjau jau link takelių, kol sumaniau ir pati šiek tiek pasimaivyti. Elegantiškai priėjau prie takelių, pamankštinau šiek tiek apsimiegojusius raumenis ir ištariau :

-Stebėkit ir mokyykitės vaikhai.- apžvelgiau visą savo šutvelę.

-Milena...gal nereik..- Lily jau norėjo atimti kamuolį iš mano rankų, tačiau aš jai neleidau.

-Ne...aik thu atsisėsk biškhutį.- pamojau jai prieš veidą ranka.

Lily burbėdama kažką sau po nosimi prisėdo, na o aš atsitraukusi nuo takelio, sukaupiau visas jėgas ir greit įsibėgėjusi, ketinau išmesti kamuolį, tačiau net nepajutau kaip paslydau ir skaudžiai kritau ant savo subinės, o boulingo kamuolys pakilęs į orą, nusileido...tiesiai ant mano kojos. Begalinis skausmas persmelgė mano koją. Jaučiau, kad iš to skausmo tuoj nualpsiu...taip ir nutiko. Nualpau. Bet prieš tai dar spėjau sucypti iki užkimimo.

*****

Pramerkiu sulipusias akis. Nuo akinančios šviesos, priverčiu vėl užsimerkti. Reikia kelių minučių, kol kelis kartus sumirksėjus, priprantu prie dienos šviesos.

Baltos sienos. Erzinančiai pypsintys aparatai. Nepatogi lova. Sugipsuota koja ir kažkaip kabo ore, ant kažkokio...kablio? Kas tai per daigtas?

-Laba diena, panele Jones. Kaip sveikata?- į palatą įeina mergina su seselęs uniforma ir užrašų knygele rankose

-Laba... diena. Nežinau...turbūt normali.- net išsigąstu savo balso. Girgžda, lyg būčiau nekalbėjus visus du metus.

-Ar prisimenate kas įvyko?- ji pasiteirauja kažką užsirašius užrašinėje

-A...o dieve.- užsidengiu veidą delnais.

Visi prisiminimai užplūsta, kaip netikėta banga ir perbloškia. Kaip apsikvailinau...
bandžiau pamandravot ir štai koks nelaimingas įvykis įvyko.

-Priimsiu tai kaip taip.- pertraukia mano mintis seselė, vėl kažką užsirašius užrašinėje.

-Ar...ar mano mama žino kur esu ir kas man nutiko?

-Taip panele, ji neseniai čia buvo. Atnešė vaisių ir daržovių. Sakė aplankys tik ryt. Na o jūsų draugai čia prasedėjo visą naktį...paskui mums teko juos išvaryti, nes neleido miegoti kitiems ligoniams.- išdėstė viską seselė.

-Kada būsiu išleista namo?- paklausiu, pasimusičius lovoje.

-Dėja dar nežinome, tačiau kaip tik sužinosime pranešime. Visdėlto jūs labai sunkiai susižeidėt...- atsiduso seselė ir išėjo iš palatos.

Prie mano lovos, ant mažo naktinio stalelio, buvo padėta kažkokia knyga. Paėmiau ją į rankas ir ranka perbraukiau per pavadinimą. "Rugiuose prie bedugnės", net pavadinimas traukte traukia perskaityti ją. Tai ir padarau, manau ligoninėje užsibūsiu nemažai laiko.

16:43

-Matau tau patiko mano atnešta knyga.- pasigirsta Zayn balsas ir aš greit atitraukiu akis nuo knygos.

-Kodėl nepasibeldei prieš įeidamas. Ar žinai, jog tai labai nemandagu?- kilstelėjau antakį.

-Beldžiausi, tik pas kažką klausa sutrikusi arba tas žmogus taip pasinėręs į knyga, jog nesiorintuoja aplinkoje.- Zayn lūpose šmėsteli šypsena.

-Ha ha ha. Šmaikštuolis atsirado.- pavartau akis, užvertus knygą ir padėjus ją atgal ant naktinio staliuko.

-Ai bėje, čia tau.- Zayn, padeda ant lovos maišelį.

-Kas tai?- kilsteliu antakius.

-Atidaryk ir sužinosi.- ištaria paslaptingai Zayn.

Šiek tiek padvejavusi, pagaliau praveriu maišelį ir išvystu dar šiltuteles bandeles su aguonom. Mano mėgstamiausios.

-Kaip tu žinojai?- paklausiu nustebusi.

-Aš viską žinau mažut.- Zayn mirkteli.

-Hello hello hello!- staiga į palatą įlekia Austin, o už jo visa chebra.

-Mileniuk...- prie manęs pripuola Lily ir stipriai apkabina, tai padaro ir kiti.

-Jūs suspausit mane į sūri.- nusijuokiau.

Kai visi atsitraukia, pradeda klausinėti apie svekatą ir ar labai skauda koją. Visi dar pasirašė ant mano kojos gipso. Na o paskutinias lankymo valandas praleidome besijuokdami ir žinoma...bežaisdami tiesa ar drąsa.

Po dviejų dienų

Su mamos pagalba susikroviau daigtus ir pasiramstydama ramentais išstrigsėjau iš ligoninės. Sėdome į mamos sidabrinį pasatą ir išvažiavome iš ligoninės automobilių aikštelės.

Mama visą kelią man klojo savo pamokslus, kokia neatsargi ir "žioplė" esu. Nebutu ji mama tai...

-Ar tu bent klausai ką aš tau sakau...dieve...tie tavo draugai veda tave iš doros kelio.- burbėjo mama sustojusi prie mūsų namo.

Pavarčiusi akis išlipau iš automobilio. Namas toks pats kaip ir palikau jį.

Šiaip ne taip užkilusi į savo kambarį, atsargiai atsiguliau į lovą. Iš jos nesikelsiu dar ilgą laiką, bent taip pataria gydytojas. Šaunu.

Hey hey hey...vote ir comment! Lav you and baii💕