***
Laikas lovoje skriste praskriejo. Jau praėjo du mėnesiai...greit į mokyklą, gipsas nuo kojos jau buvo pašalintas. Kol buvau, kaip sakant invalidė dažniausi mano lankytojai buvo Lily, Austin, Dylan ir Harry. Visi kiti įtartinai buvo pradinge lyg į vandenį. Harry teigė, jog jie išvyko atostogų su tėvais, tačiau aš kuo puikiausi užuodžiu kaip Harry meluoja.
-Labas. Oho...kokia čia proga?- ištariau mamai įėjusi į virtuvę ir pamačius kaip ant stalo yra prikrautą visokiausių vaišių.
-Na...šįvakar pas mus ateina pavakariniauti toks svečias. Jo vardas Sabastianas. Su juo susipažinau jogos klasėje, jis yra šioks toks verslininkas. Pamatysi jis tau patiks.- mama mirktelėjo.- bėje jis turi tavo amžiaus sūnų...
Net paspringau oru, nuo jos žodžių. Regis mama nenuobodžiauja. Neseniai išsiskyrus su mano tėčiu, jau ieško kitos aukos. Na o jei prakalbus apie tėtį, tai mes jo daugiau nebematėm, tik aš gavau jo kaip ir grąsinančias žinutes tokias kaip "tu vistiek gyvensi su manimi" arba "sugriausiu tavo ir tavo motinos gyvenimus" . Jis tikrai galėjo sugriauti mūsų su mamos gyvenimus. Jugi tėtis geriausias advokatas Europoje.
-Milena...- mama pertraukė mano mintis.- aš tikiuosi tu tikrai pamėgsi jį.
-Ir aš tikiuosi.- atsidusau, išėjusi iš virtuvės.
18:00
Staiga suskambo durų skambutis.
-Atidarysiu!- išgirdau kaip mama šaukė iš pirmo aukšto.
Aš vilkėjau iki kelių bordo spalvos suknelę, plaukus buvau susisukusi į gražias garbanas, na o makiažas buvo paprastas kaip visada.
-Viskas bus gerai...tik nepradėk svaidyti lėkščių jiems į galvas.- ištariau savo atvaizdui veidrodyje ir greit išėjusi iš kambario, nusileidau laiptais į pirmą aukštą.
Valgomajame jau girdėjosi mamos kikenimas ir kažkokio vyro žemas balsas.
-Labas vakaras.- įžengiau į valgomąjį.
Prieš mane stovėjo nei kūdas, nei storas vyriškis su barzda ir prašmatniais, apvaliais akiniais . Jis vilkėjo juodą kostiumą, lyg būtų išsiruošęs į vestuves. Regis čia jis Sabastianas. Na o šalia to vyro, stovėjo kažkoks blondinas. Taip pat su kostiumu...ir gerai ištreniruotu kūnu.
-O labas, tu turbūt Milena.- Sabastianas ištiesė ranką, kurią aš paspaudžiau.
-Vienintelė ir nuostabiausioji.- mama šyptelėjo apkabinus mane per liemenį.- Milena susipažink, čia Benas.- ji rankos mostu, parodė į vaikiną.
-Labas.- ištariau.
-Nu labukas...gražuole.- jis nusišypsojo.
-Benai, raminkis.- subarė jį Sabastianas.
Benas buvo žavus, kol nepravėrė savo burnos. Iškarto matosi, kad yra išlepintas, orogantiškas ir pasikėles mergišius
Susėde visi prie stalo, ėmėme valgyti mamos nuostabiąją vištieną. Kuo toliau, tuo labiau pradedu gailėtis to žmogaus, kuris bendrauja su mano mama...uoj jis dar nežino kokia ji yra už tos kuklios šypsenėlės.
Na o tas pasipūtėlis Benas, vis nepaleidžia manęs iš akių, kas mane erzina. Bandžiau taipat naglai į jį žiūrėt, jog jis susigėstu ir daugiau taip nebežiūrėtu į mane, tačiau suprantu kad pas tokį debilą smegenis iki tiek nedaveža.
-Einu pakvepuoti grynu oru.- neišlaikiusi pakilau nuo stalo ir išlėkiau į lauką.
Išėjusi į lauką, atsirėmiau į verandos sieną ir gyliai atsidusau. Pakėlus akis į nakties dangų, nustebau išvydusi žvaigždes...ir daug krintančių metoritų.
-Graži naktis tiesa?- pasigirdo vaikino balsas.
Pakėlus akis išvydau Zayn, atsirėmusį į savo "maserati" kapotą. Gerai įsižiūrėjus pamatau mėlynę po akimi ir prakirstą lūpą. Kažkas jam gerai įkrėtė į kailį...ir net nesinori žinoti kas ar kada.
-Ką čia veiki?- paklausiu kilstelėjus antakį.
-Stoviu...kvėpuoju.- Zayn truktelėjo pečiais.
-O jei rimtai?
-Kviečiu tave į automobilių lenktynes užmiestyje.- Zayn šyptelėjo.
-Dėja...atsisakau. Mano namuose vyksta...svarbi vakarienė.- ištariau, nors balselis galvoje net kaukė kaip norėjo važiuoti į lenktynes.
-Šitkaip?- Zayn įroniškai kilstelėjo antakį.
-Na bet jei jau taip nori...- atsidusau, priėjusi prie Zayn.
-Jau maniau reiks maldauti ir ant kelių klauptis.- Zayn nusijuokė atidaręs automobilio dureles.
Parodžiusi jam liežuvį, įsėdau į automobilį, kaip ir Zayn. Greitai išlėkėme į lenktynes.
Visos neigiamos mintys jau buvo likusios namo verandoje, dabar su manimi buvo tik jaudulys ir...šiokia tokia laimė?
Hey hey hey...vote ir comment! 💗
ESTÁS LEYENDO
Desire
Fanfic-Tu bėgsi, bėgsi nuo visų mūsų problemų?- Zayn žiūrėjo į mane su įsiučiu veide...o gal tai buvo nusivylimas? Jau sukausi eiti, nes skausmas krūtinėje buvo nebesuvaldomas, tačiau Zayn truktelėjo mane už rankos ir atsukęs į save apsivyjo rankomis apli...