Desire

Dingęs atšiaurumas

Pasiekia lenktynes, tesiog sustojom prie starto linijos, kaip ir kiti automobiliai. O gal man nederėjo čia važiuoti? Maža gyslelė baimės spragtelėjo manyje ir aš rankom įsikibau į diržą užsegtą man ant krūtinės.

-Pasirengus?- paklausė Zayn, kai į prėkį išėjo pusnuogė mergina su vėliavėlėmis.

-Mhm...-tik tai sumurmėjau ir vėliavėlėm nusileidus, mes šovėm į priekį.

Lėkėm mirtinu greičiu. Kievienas staigus posūkis, privertė širdį dar greičiau plakti. Man tai patiko. Jaučiu, jog šis pavojingas greitis po mažu prisiriša prie manęs. Visas šis adreanalinas užvaldo kiekvieną kūno dalelę.

Žinoma kirtom su Zayn finišo liniją pirmi. Kai išlipom iš automobilio, Zayn apsupo klykiančios...plasmasinės merginos. Tikros tuštutės. Dar Zayn buvo apdovanotas, pinigine suma. Žvelgiau viską iš šono, atsirėmusi į automobilio kapotą. Zayn dievina ir gerbia visi. Nuo tuštuščiu mergaičių, iki plevėsų vaikinukų. Tačiau rodos jis į juos net nekreipia diemesio. Lyg jam tai būtų įprasta. Savo žvilgsnį Zayn buvo nukreipęs į mane. Žvelgė su maža, tačiau nuoširdžia šypsenėle. Visas tas jo atšiaurumas, lyg ir buvo pradingęs.

-Važiuojam?- galiausiai ištarė Zayn, priėjes prie manęs.

-A...jo.- sumykčiojau įlipusi į automobilį.

Taigi Zayn po lenktynių, dar sumanė mane nusivežti į dvidešimt keturias valandas dirbančią mažą kavinukę.

Užsisakę amirikietiškų blynelių, pradėjom juos valgyti. Tiksliau valgiau tik aš. O Zayn gėrė kavą ir tyrinėjo mane žvilgsniu, lyg pirmą kart mane matytų.

-Ar gali taip nežiūrėti į mane kai valgau?- paprašiau įsidėjus, dar vieną kąsnelį blyno į burną.

Man tikrai buvo nejauku, kai aš vienintelė valgau kaip koks begemotas, o Zayn tik žiūri į mane.

-Nežiūriu, nežiūriu.- nusijuokė Zayn, paėmęs nuo stalo meniu ir pavaidinęs kad kažką įdomaus skaito jame.

-Žinai, kad aš tave vistiek matau?- nusijuokiau, kai Zayn per meniu viršų, vistiek stebėjo mane.

-Na...- Zayn jau norėjo kažką pasakyti, tačiau prie mūsų greit pribėgo kažkoks vyras su juodu kostiumu.

-Atsiprašau pone Malik, jūsų tėvas reikalauja jus matyti namuose. Kuo greičiau.- vyras buvo net uždusęs, lyg būtų bėgęs maratoną.

Zayn gyliai atsiduso ir nervingai numetęs meniu ant stalo, paliepė tam tamsiai apsirengusiam žmogui sumokėti už maistą. Kas čia dabar vyksta?

-Eime Milena, parvešiu tave namo.- Zayn pakilo nuo stalo, na o aš žinoma paskui jį.

Kai Zayn parvežė mane namo, mano ausis pasitiko mamos šūksniai :

-Ar tu bent žinai kaip aš jaudinausi? Tu negali taip paprastai pabėgti. Kaip nemandagu. Kokios gėdos tu man pridarei!- ji rėkė ant manęs visu balsu.

Nieko nesakiau. Tik laukiau kol ji išsirėks. Jaučiuos tokia pavargus ir nešvari...jog dušas tikrai nepakenktų.

-Ar jau galiu eiti?- pertraukiau mamos šūksnius.

-Žinoma eik...- ji gyliai atsiduso, persibraukus delnais per veidą.

Tyngiai užlipus laiptais į antrą aukštą, iš kart patraukiau į vonios kambarį. Nusirengusi, palindau po dušu.

-I wanna cry and i wanna love
But all my tears have been used up
On another love, another love
All my tears have been used up...- tyliai dainavau, leisdama mažiems vandens lašeliams bėgti mano nugara.

Mintyse vis lėkė prisiminimai su Zayn. Žinau, kad turėčiau laikyti jį savo priešu, tačiau kodėl taip sunku atsispirti jo žavesiui?

10:45

-Į miestą atvyksta "the neighboarhood" - mane kratė ir cypė į ausį Lily.

-Negali būti!- akys savaime atlipo ir aš pašokau lovoje.

-Gali!- ji cypavo, šokdama savo laimės šokį.

Greit stvėrusi savo kompiuterį, nulėkiau į internetą ir pažvelgiau kiek liko bilietų. O dieve....jų daugiai nei 300...

Pradėjau visaip cypti ir šokinėti su Lily. Mano mėgstamiausė grupė atvyksta į miestą...čia. Į Los Angel...

Hellooo...vote ir comment 💓