His Secrets//Harry Styles

1

-------- pirmas ir be galo svarbus klausimas. AR RODO VIRŠELĮ? nes man per kompiuterį rodo, per telefoną ne.

keliato žmonių paklausiau ir man patarė įkelti šią istoriją, tai va, ji čia

Btw viršuje visada bus naujų veikėjų nuotraukos, tai va, šioje taip pat turi būti ---------

Sėdėjau suole ir bandžiau susigaudyti kas čia vyko kol manęs nebuvo. Ariel atsisukusi į mane bandė aiškinti fizikos temas, bet kaip niekas nelindo į galvą, taip ir nelindo.
-aš net nebežinau ką tau patarti, - atsiduso ji rankomis pasiremdama galvą.
-fizika man yra visiškas miškas, aš nieko nesuprantu, - atsilošusi kėdėje užverčiau galvą.
-aš tau ir nepaaiškinsiu, siūlau tau nueiti pasiklausti mokytojos, - ji susirinko visus savo užrašus ir nusisukusi į savo suolą susidėjo juos tvarkingai ant stalo krašto.
-tu juk žinai, kad nenoriu aš jos klausti. Aš jai nepatinku, nes pagal ją aš visiškai nesimokau, nors paprasčiausiai aš tiesiog nieko nesuprantu.
-tu tik pabandyk, arba paprašyk savo suolo draugo, - ji išsišiepė. Ariel jau kurį laiką mano, kad aš ir Harry labai puikiai atrodytume kartu.
-tu manai jis turės laiko man kažką pasakoti? Harry per daug užsiėmęs kad ir ką jis ten daro po pamokų. Galėčiau lažintis, kad jis tuojau įgrius į klasę ir and jo veido bus pilna sumušimų nuo savaitgalio, nes gi jis pas mus toks kietas blogiukas, - abi nusijuokėme.
-tu pabandyk, Molly, galbūt nėra jis toks ir blogas, - šyptelėjo ji.
-jis ir nėra draugas, jis tiesiog per daug kietas, kad su tokia kaip aš leistų laiką, - gūžtelėjau pečiais.
-galėčiau lažintis, kad tu jam patinki, - rimtu tonu tarė ji. Aš suprunkščiau.
-tavo svajonėse, - pavarčiau akis. Kaip tik tuo momentu nuskambėjo skambutis, su juo kartu į klasę sugužėjo ir likusieji mokiniai, tarp jų buvo ir mano suolo draugas garbanius. Jis be žodžių sukrito į suolą. Gal man pasigirdo, o gal ir ne, bet jam atsisėdant girdėjau tylią skausmo aimaną. Kol vaikinas traukėsi iš kuprinės knygas aš atidžiai stebėjau jį. Harry rankos buvo nusėtos nubrozdinimais, ant jo skruostikaulio tiesiog švietė mėlynė, lūpa praskelta. Įdomu su kuo gi šį kartą susimušė mūsų blogiukas.
-tu mane stebi... tai trikdo, - mane iš apmąstymų ištraukė jo kimus balsas. Pajaučiau kaip mano skruostai paraudo.
-atleisk, - sukuždėjusi nusisukau nuo jo ir tiesiai atsisėdusi suole bandžiau klausytis ką šneka mokytoja.
Laikas bėgo lėtai ir erzinančiai. Mano laimei liko dar dvi pamokos ir viskas, galėsiu grįžti į savo deja tuščius namus. Šiandien aš visiškai viena, mano mama budės ligoninėje, oh kaip norėčiau, kad ji gautu darbo vietą toje ligoninėje kur nereikėtų visą dieną miegoti, o po to naktį sėdėti kažkur. Deja mano mamai net labai patinka tai kuo ji užsiima, o ir pinigai neblogi. Žinau, kad ji yra laiminga, bet aš nerimauju dėl jos savijautos.
-panele Kestner, koks atsakymas? - staiga manęs paklausė mokytoja. O blemba, aš gi visiškai nesiklausiau.
-aš nežinau, - tyliai atsakiau.
-ką sakei, negirdėjau, - viską ji puikiai girdėjo, ji tiesiog nori iš manęs pasityčioti.
-manau, kad jūs girdėjote, - pakėliau akis į ją pamačiau mažą šypsenėlę žaidžiančia jos veide.
-kokia nemandagi, tu juk nenori, kad paskambinčiau tavo mamai ir pasakyčiau, kad visiškai nekreipi dėmesio į mokslus. Tu juk nenori, kad ji turėtų staigiai išbėgti iš savo darbo, - visa klasė tylėjo. Kaip ji drįsta man grasinti, ji neturi teisės to daryti, - kodėl užtilai, Molly? - šyptelėjo ji. Girdėjau kaip kai kurie kikena arba šnabždasi tarpusavyje.
-prašau baikite, - sumurmėjau, jaučiau ašaras kylančias, nekenčiu kai prie manęs kas nors kabinasi. Po to įvykio pasidariau be galo jautri ir tai nervuoja, nes žmonės iškart nurašo mane kaip silpną.
-ką, nebegali atsakyti už save? - merginos kitoje klasės pusėje nenustojo kikenti.
-atstokit nuo manęs! Tai ne mano kaltė, kad mano tėvas pasirinko mano mamą, o ne jus! - užrėkusi pagriebiau visus savo daiktus ir nieko nesakiusi išbėgau iš klasės. Aš puikiai žinau kodėl jai nepatinku ir tai nėra jos suknistos fizikos nesupratimas. Ji kažkada dar mokyklos laikais buvo be galo įsižiūrėjus mano tėvą, bet šis mylėjo mano mama, tad ši negavo to ko norėjo. Dėl to ji kimba prie manęs. Nusileidusi laiptais į pirmą aukštą tiesiog išbėgau į lauką.
jau link futbolo stadiono, nes tik ten galima ramiai pasėdėti tribūnose. Nužingniavusi į patį vidurį atsisėdau ir stebėjau kaip sportuoja kiti mokiniai. Kadangi turėjau šansą išmesti kūno kultūrą iš savo tvarkaraščio taip ir padariau. Niekada nemėgau sporto, jis tiesiog ne man. Visą gyvenimą buvau fiziškai silpnesnė už kitus. Labai greitai uždusdavau kažką darydama, turėjau mažai jėgos.
-kodėl pabėgai? - paklausė manęs balsas po keleto minučių. Atsisukusi pamačiau Harry. Jis peršokęs per kėdžių eilę atsisėdo šalia.
-tai tu kodėl ne pamokoje? - stengiausi vengti akių kontakto.
-jau buvo skambutis, be to nemandagu atsakyti į klausimą klausimu, - kvailai šyptelėjau.
-nebegalėjau ten būti, nekenčiu jos, - suurzgiau, Harry sukrizeno, - kas tokio juokingo? - dėl saulės prisimerkdama paklausiau.
-iš šono atrodai labai laiminga ir pozityvi, bet va, pasirodo ten ir tu kažko nekenti, - jo žodžiai privertė mane dar labiau išsišiepti.
-mes visi esame pilni paslapčių, argi ne? - žvilgtelėjau į jį. Harry veidas lyg ir truputi apniūro.
-tiesa... - atsiduso. Ką tai turėtų reikšti? Maniau, kad jis išeis, bet ne, jis net nesiruošė to daryti.
Nuskambėjo skambutis, bet Harry ir toliau sėdėjo šalia manęs.
-ar tau kartais nėra pamokos? - paklausiau atsisukdama.
-tau taip pat, Molly, - jam ištarus mano vardą nugara nubėgo šiurpas. Jis net skamba pavojingai.
-aš nebegrįšiu, neturiu nuotaikos, - atsidusau. Harry pakėlė antakius nužvelgdamas mane.
-neturėtum praleidinėti pamokų, - stebėjau kaip kūno kultūros mokytoja į stadioną atveda dar vieną klasę mokinių.
-tu taip pat, Harry, - pabrėžiau jo vardą.
-man nesvarbu, aš neturiu šansų kažką pasiekti, bet tu, tu jų turi daug, tad siūlau grįžti į pamokas, -rimtu tonu atsakė jis. Kai jau norėjau klausti kodėl jis save taip nuvertina Harry telefonas suskambėjo. Jis lėtai paėmė jį ir žvilgtelėjo į ekraną, Harry veidas perbalo. Sugebėjau perskaityti tik kelis žodžius. Vieninteliai žodžiai kuriuos spėjau pamatyti buvo "...Tavęs lauks pasekmės" Ką tai turėtų reikšti?