His Secrets//Harry Styles

2

Su Harry praleidome ten dar maždaug porą valandų. Pasirodo jis labai mielas vaikinas, na nėra taip, kad jis man patiktų ar panašiai. Su juo tiesiog malonu bendrauti. Nors mes esame klasiokai, iki šiol neteko daug bendrauti.
Užrakinusi duris įžengiau į nedidelį namą. Jame yra du kambariai, bet jų puikiai užtenka man ir mano mamai. Numetusi kuprinę ant fotelio atidengiau kambario užuolaidas. Visą laiką ryte pamirštu jas atidengti. Namuose vyravo visiška tyla, nes žinoma aš esu viena. Norėčiau turėti kokią draugę gyvenančią netoliese, tuomet ji galėtų man palaikyti kompaniją tokiais vakarais. Arba galėčiau susirasti vaikiną, bet visi mane mato kaip draugę. Na nesvarbu, viskas bus savas laikas. Vis dėl to man tik 18, dar vis gyvenimas prieš akis.
Nuėjusi į kambarį pakeičiau savo drabužius į daug patogesnius. Nieko prabangaus. Niekada nesupratau merginų kurios namuose nešioja džinsus ir kokias Gucci maikutes. Ta prasme kaip jos neišsitepa.
Po keleto valandų namai tiesiog dvelkė kepiniais. Visada mėgau kepti, tai buvo būdas išreikšti savo emocijas ir jausmus. Ir svarbiausia, kad visi mėgsta saldumynus, todėl visi lieka laimingi. Šį kartą ant stalo garavo šokoladinis pyragas. Jo receptas labai lengvas, o rezultatas be proto nuostabus.
Pjausčiau pyragą gabaliukais ir tyliai pritariau per radiją grojančiai dainai. Durų skambutis privertė mane sustoti. Padėjusi peilį ant stalo nuėjau prie ūdrų vedančių į lauką. Nežinau kodėl, bet nežvilgtelėjau pro skilutę, tiesiog atidariau duris. Kažkas lyg vėjas įlėkė į namus ir kartu uždarė duris. Kas per velnias? Apsisukusi pamačiau vaikiną su išsitaršiusiom garbanom.
-Harry? - suraukiau antakius ir užrakinusi duris dėjau žingsnį link jo. Vaikinas gyliai kvėpavo.
-aš tau viską paaiškinsiu, tiesiog prašau neišvaryk manęs, Molly, aš negaliu ten grįžti, tik ne dabar, - ant jo veido puikavosi nemažai sumušimų.
-papasakosi viską, - pabrėžiau paskutinį žodį, jis tiesiog palinksėjo. Jaučiausi nejaukiai. Net nežinojau ką daryti. Ar man su juo bendrauti kaip su draugu, ar ne, nes jis mūsų populiarus blogiukas. Nusprendžiau išbandyti pirmąjį variantą, - tau reikia sutvarkyti žaizdas, - ištiesiau ranką laukdama kol jis atsakys. Harry tiesiog atsargiai paėmė mane už rankos. Silpnai šyptelėjusi nusivedžiau jį į savo kambarį. Palikusi jį ten nuėjau į vonią ir ten susiradau dėžutę su visais vaistais ir kitomis nesąmonėmis kurių mamą turi pripirkus, nes dėl viso pikto. Grįžusi į kambarį radau Harry ten kur jį ir palikau, ant savo lovos. Atsisėdau ant jos ir Harry atsisuko į mane. Atidariusi dėžutę suraukiau antakius, nes net neįsivaizdavau kur kas buvo.
-tu nežinai ką darai, taip? - suprunkštė jis.
-ne, tiesiog aš nežinau kur kas yra, - skaitinėjau etiketes ant įvairių buteliukų ir tūbelių.
-tavęs nedomina medicina tiesa? - papurčiau galvą į šonus, - neplanuoji sekti mamos pėdomis?
-iš kur žinai kuom užsiima mano mama? - pakėliau akis sutikdama jo.
-ne kartą buvau ligoninėje, o miestelis nedidelis, labai lengva įsiminti žmones, - gūžtelėjo jis pečiais. Nieko neatsakiau tiesiog ieškojau ko nors kuom galėčiau išvalyti Harry sumušimus, - ji labai miela moteris, - jo balso tonas šiuo metu buvo toks švelnus ir raminantis.
-radau! - sukrykščiau radusi tai ko ieškojau. Papyliau skysčio ant vatos gabaliuko ir nubraukusi nuo Harry veido garbanas pradėjau valyti jo veidą. Vaikinas šiek tiek susiraukė, bet nieko nesakė, - na va, - atsidusau pabaigusi.
-tai dar ne viskas, - nedrąsiai sumurmėjo jis. Nelabai supratau apie ką jis šneka. Mano akys išsipūtė kai jis staiga pakėlė savo marškinėlius parodydamas daugybę mėlynių ant jo kūno. Aiktelėjau ir atsargiai pirštais perbraukiau per didžiulę mėlynę. Jis silpnai suinkštė.
-kieno tai darbas? - sukuždėjau paimdama į rankas tepalo kuris gydo mėlynes.
-na... ten taip buvo... susimušiau vienu žodžiu, - tyliai tarė jis. Staigiai atsistojau.
-Harry! Taip negalima! - pakėliau balsą.
-jie patys lindo, patikėk manimi, aš niekada nepradedu pirmas, - suėmė jis mane už rankos, - prisiekiu, - jis žiūrėjo man į akis.
-bet vistiek... - Harry ištildė mane prispausdamas savo lūpas prie manųjų, bet aš labai staigiai atsitraukiau nuo jo.
-per anksti? - sumurmėjo jis.
-tai jau tikrai, - atsidusau aš, - beje, kodėl tu staiga pradėjai su manimi bendrauti? Po tiek laiko? - paklausiau klausimo kuris mane neramino. Harry prikando lūpą laikydamas šypseną.
-um... Tiesiog atsibodo netikri draugai, matei Rachel? Ji su manimi tik dėl populiarumo, taip pat kaip ir Jake, Mark, Isaac ir Shelby. Man reikia kažko kas išklausytų mane, - gūžtelėjo pečiais. Kažką jis čia suka. Nesigilinsiu, pažaisiu jo žaidimą iki kol sužinosiu tiesą.
-taigi, galiu gal pas tave likti dar šiek tiek ilgiau? Suprasiu jei nenori, bet aš negaliu eiti į lauką jie vis dar gali būti ten, - ranka jis perbraukė per savo garbanas.
-viskas gerai, Harry, gali čia būti kiek nori. Manau mama nesupyks, - šyptelėjau.
-o kur tavo tėtis, - išėjau iš kambario, Harry sekė mane.
-um... Jis žuvo kare prieš kokius 8 metus, - tyliai atsakiau.
-atleisk, kad priminiau, aš nežinojau.
-viskas gerai, aš jau susitaikiau su tuo, -gūžtelėjau pečiais. Bekuri kita tikriausiai susigraudintu tokiais momentas, bet ne aš, nes žinau, kad tėtis to nenorėtų. Jis niekuomet nemėgo matyti mane verkiančios. Jis mane išmokė apsiginti, kad galėčiau apsiginti ir, kad neverkčiau, nes mane nuskriaudė. Jis buvo tikrai nuostabus žmogus. Jis nusipelnė visko ką turėjo ir daugiau.