-saule, aš grįžau ankščiau! - užgirdau mamos balsą. Su Harry pasidarėme filmų naktį. Sužinojau apie jį nemažai įdomių dalykų. Pavyzdžiui, kad jis dar niekada neturėjo filmų nakties. Ar galite tuo patikėti?! Jis žvilgtelėjo mane baugščiu žvilgsniu.
-viskas bus gerai, - sukuždėjau jam, -mama aš čia ir ne viena! - girdėjau jos žingsnius artėjančius link svetainės.
-oh... -sustojo ji tarp durų, -sveikas, Harry, nežinojau, kad pažįsti Molly, - ji maloniai šyptelėjo.
-labas vakaras, - Harry nuskambėjo be galo mandagiai. Man labai keista ji matyti tokį paprastą ir mandagų. Mokykloje jis visai kitoks. Kiek supratau niekas jo tokio nemato, tikrojo jo. Gal tai mūsų nuostabios draugystės pradžia? Kas gali žinoti.
-ką čia veiki? Sutikau Bobby, sakė, kad ieško tavęs, - ji įjungė šviesą ir atsisėdo ant sofos.
-jis tikriausiai tiesiog nematė raštelio kurį aš palikau ant šaldytuvo, - nejaukiai sukikeno jis.
-oh, gerai, - gūžtelėjo pečiais mama, - Harry, liksi? - paklausė ji.
-būtų gerai, nes nelabai turiu kur dabar eiti, - gūžtelėjo jis pečiais.
-o tai kaip Anne ir Bobby, - ji suraukė antakius.
-jie um... Jie kažką švenčia, jiems reikia privatumo. Tikiuosi supratote ką turėjau omeny.
-oh, - atsiduso mama, - malonu sutikti tave kažkur kitur, o ne ligoninėje, - sukikeno ji, - na, aš eisiu miegoti, nes be galo šiandien pavargau. Jūs vaikai netriukšmaukite, - ji apsisukusi paliko kambarį. Ir paliko mane vieną su Harry .
^Harry^
Koks melas. Nieko jie nešvenčia, aš tiesiog negaliu grįžti, nes kitaip baigsis labai blogai. Nesijaučiu gerai meluodamas Molly, bet nieko negaliu padaryti. Sužinojusi kas iš tiesų vyksta ji paskustų jį policijai, o aš to nenoriu kad ir kaip jis mane sumuštų.
Tai nėra vienintelė paslaptis. Molly - mergina kurią aš esu įsižiūrėjęs nuo tada kai ji pakeitė mokyklą dėl neaiškiu priežasčių. Noriu jai prisipažinti, pasakyti visą, visą tiesą, bet bijau, kad ji mane atstums. Manau, kad nieko jai nesakysiu, nes jaučiu, kad tarp mūsų gali užsimegzti graži draugystė. Pasilaikysiu savo simpatijas ir problemas sau.
Nežinau ką galvojau bandydamas ją ten pabučiuoti, tikriausiai nieko. Gerai, kad bent jau turiu susidaręs mergišiaus ir blogiuko įvaizdį, ji tikriausiai mano, kad aš taip elgiuosi su visomis ir tai sumažina šansą netyčia sudegti.
Nežinau kelintas filmas jau ėjo per televizorių, bet Molly snaudžia man ant peties. Taip stipriai noriu ją apsikabinti ir užmigti kartu, bet tikriausiai nieko nebus, negaliu. Išjungiau televizorių ir atsargiai paėmęs merginą ant rankų pradėjau nešti į jos kambarį. Mano laimei šios mažytės kambarys pirmame aukšte, nereikės vargti lipant laiptais.
Įėjusi į jos kambarį mane pasitiko ant sienų kabančios baltos kalėdinės lemputės. Silpnai šyptelėjau. Priėjęs prie jos lovos paguldžiau merginą į ją. Planavau praleisti naktį ant sofos, bet kai jau norėjau eiti iš čia, jos gležnos rankutės sugriebė manąją ir įtraukė į lovą. Likau nustebęs. Mergina apsikabino mane.
-lik, - sukuždėjo man į kaklą. Jos lengvi atodūsiai atsimušdavo į kaklą, nuo jos prisilietimo bėgo elektra. Privalau džiaugtis šia akimirka kol galiu, nes ji gali labai greitai pasibaigti.
Jaučiuosi kvailai. Po tiek laiko nusprendžiau užkalbinti merginą kuri man patinka, bet negaliu jai to pripažinti. Bet kažkodėl dabar su ja guliu vienoje lovoje.
Mano gera nuotaika greitai dingsta supratus, kad ryt turėsiu grįžti namo. Nežinau ar dar ilgai taip ištempsiu. Gerai tai, kad man nebe daug trūksta pinigų, surinkęs tam tikrą sumą galėsiu nusipirkti namelį ir palikti tą vietą amžiams.
^Molly^
Supratusi, kad jau rytas pramerkiau skis. Pirmas vaizdas kurį pamačiau buvo vaikinas kurio veidą dengė šokoladinės garbanos. Silpnai šyptelėjau prisiminusi kaip vakar jį įtraukiau į lovą. Harry yra tikrai labai mielas, bet tuo pačiu be galo keistas vaikinas. Noriu jį pažinti labiau, tikrai noriu, bet jis nebendraus su tokia kaip aš. Tik pažiūrėkit į mane. Palyginus su juo aš esu visiška nevykėlė. Aš net nemoku apsiginti. Aš vis dar nekalta! Jo tokios tikrai nedomina, bet manau galiu pabandyti.
Pabandžiau išlipti iš lovos, bet stiprios vaikino rankos neleido to padaryti. Aš tikrai nenoriu jo žadinti, nes šiuo metu Harry neatrodo grėsmingai, jis atrodo mielai, bet man labai reikia. Ištraukiau ranką iš po kaldros ir galvojau kaip man jį pažadinti.
-Harry, - sukuždėjau ranka priliesdama jo petį, - Harry... - truputi pajudinau jį, - Harry! - pakėliau balsą, nes aš nebegaliu kentėti man labai reikia į tualetą. Harry staigiai atsimerkė, jo žalios akys buvo pripildytos baimės. Ar aš kažką ne taip padariau? Pamatęs mane jis truputi nurimo, - atleisk, kad pažadinau, bet tu manęs nepaleidai, o man labai reikia į tualetą, - suinkščiau. Jo rankos atsilaisvino. Aš iškarto pašokau iš lovos ir nubėgau į vonios kambarį, mane atlydėjo skardus Harry juokas.
Atlikusi visus reikalus grįžau į kambarį. Harry nebebuvo lovoje, jis stoviniavo prie lentynos ir žiūrinėjo ten stovinčias nuotraukas. Tyliai priėjusi prie jo atsistojau šalia.
-tu jį mylėjai labiau už viską? - tarė jis žiūrėdamas į nuotrauką kurioje aš sėdžiu tėčiui ant pečių.
-taip, bet ką atiduočiau, kad tik galėčiau jį sugrąžinti į gyvenimą, - šyptelėjau.
-tai aš jau gal eisiu, man dar reikia iki namų nueiti, - Harry nejaukiai tarė, aš linktelėjau, - susitiksime mokykloje, Molly.
-palauk, palydėsiu iki durų, - ruošiausi eiti paskui jį, bet Harry viena ranka sustabdė mane.
-nereikia, aš pats, - mandagiai atsisakė jis.

YOU ARE READING
His Secrets//Harry Styles
FanfictionBūtinai paskaitykite šitą, čia mano somewhat gera istorija. ... Visi manė, kad jis buvo blogiukas ir kad ant jo veido sumušimai buvo palikti nuo gatvės muštynių. Bet iš tiesų jis buvo pripildytas paslapčių.