His Secrets//Harry Styles

12

^Molly^

Vos tik įėjau į manus mane pasitiko mama. Ji atrodė nustebusi kadangi grįžau anksčiau negu turėjau.
-brangute, kas atsitiko? - ji rūpestingai paklausė kai pamatė mano nuverktas akis.
-mama... - numykiau ir puoliau jai į glėbį. Ši švelniai apsikabino mane.
-nagi, ar kas lindo prie tavęs? - ji sukuždėjo man į ausį glostydama mano plaukus. Aš linktelėjau, -kas?
-Ethan, - sumurmėjau, mama atrodė nustebusi, - visą šį laiką jis apsimetinėjo mūsų draugu, kad galėtų man į kelnes, kadangi jam nepavyko jis norėjo tai padaryti per prievartą, - murmėjau.
-ar jis..? - jos balsas trūkčiojo.
-ne, -ji atsiduso iš palengvėjimo, - Harry pasirodė laiku.
^Harry^
Važiavau link vietos. kur dažniausiai trinasi mano "draugai". Na tiesą sakant ne visi jie yra netikri, kai kurie yra tikri. Pavyzdžiui Zayn ir Liam, šie yra tikrai ištikimi draugai. Visi kiti, tik apsimeta. Pasibaigus mokslo metams nutrauksiu visus ryšius su jais. Ačiū, kad padėjote laikyti savo paslaptis taip, kad niekam net nekiltų kažkokio įtarimo.
-labas, mažiuk, - Rachel iškart prilipo prie manęs vos tik nulipus nuo motociklo. Ji iškart bandė mane pabučiuoti, bet aš neleidau. Mergina išpūtė savo lūpas, o aš buvau įsitikinęs, kad dar labiau neįmanoma.
-ne dabar, Rachel, - suurzgiau praeidama pro ją link Zayn.
-kažkas atsitiko? - jis išsitraukė iš tarp lūpų smilkstančią cigaretę.
-reikia, kad pamokytumėte tokį vieną gaidį. Šūdžius per daug lenda ten kur nereikia, - ištiesiau ranką į kurią šis įdėjo cigarečių dėžutę. Išsitraukęs vieną užsidegiau.
-ar kažkas rado naują kekšytę? - nusijuokė jis.
-užtilk, - suurzgiau, - tiesiog surask Ethan Dolan ir pamokyk jį, - numečiau ant žemės pusiau susmilkusią cigaretę ir sutrypiau ją, - tiesiog padaryk tai ko prašau, - suurzgiau ir apsisukęs grįžau prie motociklo. Užsidėjau šalmą ir dar kartą žvilgtelėjau į savo "draugus", Rachel man mirktelėjo. Pigi kalė.
Važiavau link Molly namo. Aš be galo norėjau ją pamatyti, tiesiog norėjau įsitikinti, kad jai viskas gerai. Noriu žinoti, kad ji laiminga. Bet už viską labiau norėjau ją paversti laiminga. Norėjau, kad ji šypsotųsi vos mane pamačiusi, kad mano juokeliai jai sukeltų juoką. Ar daug aš noriu? Tikriausiai taip.
Stovėdamas jos kieme, prie durų, paspaudžiau skambutį. Girdėjau kaip kažkas sudunda už durų. Staiga jos prasidarė ir šviesiaplaukė staigiai užšoko ant manęs apsikabindama kojomis mano liemenį, o rankomis kaklą. Viena ranka apsikabinau ją, kadangi kitoje buvo šalmas.
-hey... - nusišypsojau įžengdamas ir uždarydamas už savęs duris. Mergina slėpė savo veidą mano kakle.
-pasiilgau, - ši vos girdimai sumurmėjo.
-aš irgi, - norėjau šokinėti iš laimės kaip koks kvailys, ji manęs pasiilgo. Daug kas pasakytų, kad tai kvaila simpatija, bet man tai reiškia be galo daug.
-laukiau kada atvažiuoti, maniau, kad pamelavai, - žingsniavau jos kambario link. Beeidamas sutikau Molly mamą.
-ah, sveikas, Harry, kaip laikaisi? - ji maloniai mūsų šypsojosi, kai pamatė, kad Molly ilsisi mano glėby ji maloniai nusišypsojo.
-puikiai, - taip pat šyptelėjau.
-na gerai, aš lekiu į darbą grįšiu tik ryte, - tarusi tai ji nužvelgė mane, - pasirūpink mano Molly, Harry, tu jai patinki daug daugiau nei tu manai, - ji sukikeno. Pajaučiau kaip mano skruostai įgauna rausvą atspalvį.
-mama... - nepatenkintai suzyzė Molly. -amžinai to neslėpsi, - nusijuokė Ponia Kestner ir išėjo palikdama mus vienus. Negi ji sakė tiesą.
-Harry, atleisk, kad mano mama šneka tokius dalykus, ji, na... - mergina nežinojo ką sakyti.
-viskas gerai, - įėjęs į jos kambarį palikau šalmą ant spintelės. Vis dar laikydamas ją glėby nuėjau prie jos lovos ir atsiguliau taip, kad ji gulėtų ant manęs. Ranka subraukiau kelias sruogas kurios ilsėjosi ant jos kaktos, kad galėčiau aiškiai matyti jos veidą, -ar tai tiesa? - atsargiai paklausiau. Jos žvilgsnis nukrypo tiesiai man į akis. Molly skruostai nusidažė miela, rausva spalva.
-kas? - galėjau gerai matyti, kad ji tik apsimeta, kad nežino apie ką šneku. Jeigu tai yra tiesa prisiekiu, kad pradėsiu tikėti Dievu.
-tu puikiai žinai apie ką aš, - išsišiepiau ir apverčiau mus taip, kad dabar aš buvau viršuje. Mergina pasimuistė norėdama ištrūkti, bet nieko nepavyko.
-ne, - jis vistiek laikėsi savo. Kokia užsispyrusi.
-Molly, - suzyziau artėdamas link jos lūpų. Jos akys lakstė per mano veidą. Supratęs, kad tai nesuveiks padėjau ranką ant jos šlaunies ir lėtai pradėjau kelti pilvo link. Jos akys išsiplėtė.
-taip! Taip! Tai suknista tiesa! Tiesiog baik! - sušuko ji. Mano ranka iškart dingo nuo jos.
-nu va, nebuvo taip jau ir sunku, - išsišiepiau. Jos skruostai degė raudoniu.
-dabar tu tikriausiai paliksi mane, nemanau, kad tau bus įdomu bendrauti su mergina kuri tau kažką jaučia, - ji murmėjo. Kvailystės. Aš šitos akimirkos laukiau kelerius metus. Nieko nesakiau tiesiog prispaudžiau savo lūpas prie jos. Mergina nustebo, bet po kelių akimirkų įvėlė savo rankas į mano plaukus. Negi pagaliau viskas pasikeis į gerąją pusę.
-Harry? - ji paklausė atsitraukdama.
-hm? - apsikabinau ją prispausdamas ją prie lovos. Molly rankos vis dar buvo mano garbanose.
-kas dabar tarp mūsų vyksta? - jos balsas buvo labai tylus.
-aš nežinau... Nežinau ar tu nori kažko rimtesnio... Nemanau ar verta suteikti kažkokių vilčių jeigu mums teks išsiskirti, - galėjau jausti jos kvepalus. Šie buvo saldūs, bet maloniai saldūs. Ne tokie kaip Rachel, jos kvepalai vimdo, o Molly sukuria ramią atmosferą.
-Harry, aš dar neapsisprendžiau dėl išvažiavimo. Tai labai didelis ir svarbus žingsnis, - ji žaidė su mano plaukais.
-aš suprantu, bet žinai, kad viskas priklauso tik nuo tavęs, - tikrai tikiuosi, kad ji sutiks. Jeigu ir nenorės išvažiuoti, tai bent jau norės būti kažkuo rimčiau negu draugai.
-gerai. Aš noriu kažko rimtesnio, net jeigu tai tęsis savaitę su trupučiu. Aš tiesiog noriu žinoti, kad tu esi su manimi.
-aš visada esu su tavimi, princese, - buvo be galo malonu pagaliau ištarti tai balsu, o ne tik mintyse.